Trijų veiksmų operos „Karalienė Bona“ premjera įvyko 2002 metais.
Kūrinio siužetas pasakoja apie istorinę Lietuvos praeitį, garsių ir stiprių XVI a. asmenybių - Lietuvos Didžiojo Kunigaikščio ir Lenkijos karaliaus Žygimanto Augusto, jo motinos karalienės Bonos Sforzos ir karaliaus pasirinktosios sužadėtinės Barboros Radvilaitės gyvenimo, meilės ir aistrų dramą, kurioje susipina tautos, kalbos, papročiai.
„Karalienės Bonos“ spektaklis Vilniaus operos festivalyje - savotiška premjera, nes specialiai šiam festivaliui G.Kuprevičius parengė naują, papildytą operos redakciją. Iš naujo buvo parašytos „Bučinių arija“ Barborai (Rita Preikšaitė) ir Žygimanto arijozo „Liaukis, Augustai, raudot“, kurią atliks Vytautas Juozapaitis. Naujai suredaguoti ir instrumentiniai intarpai, suteikiantys kūriniui naujų spalvų.
„Man rūpėjo parodyti valdovo dramą ir savotiškai perspėti amžininkus, kad be inovacijų, europinio mąstymo ir politinės drąsos bei išmanymo neįmanoma sėkmingai tęsti tūkstantmetės Lietuvos istorijos. Man atrodo, kad mūsų opera Vilniuje rodoma labai laiku. Iš istorijos mokomasi mažiausiai, priešingu atveju žmonės nebekartotų tų klaidų, kurios visiems gerai žinomos“, - sako kompozitorius G.Kuprevičius.
Pagrindinės Bonos partijos atlikėja Sabina Martinaitytė už šį vaidmenį buvo įvertinta Kauno teatralų „Fortūnos“ prizu ir Kultūros ministerijos premija. „Fortūnos“ diplomais apdovanoti operos režisierius Gintas Žilys ir dirigentas Virgilijus Visockis.
Spektaklio scenografiją ir kostiumus sukūrė dailininkai Adomas Jacovskis ir Aleksandra Jacovskytė, choreografiją - Vesta Grabštaitė.
Operoje dainuos S.Martinaitytė, V.Juozapaitis, R.Preikšaitė, Kęstutis Alčauskis, Mindaugas Zimkus, Tomas Ladiga, Žanas Voronovas, gros Kauno valstybinio muzikinio teatro orkestras.
„Karalienė Bona“ - antroji kauniečio kompozitoriaus opera. Kompozitorius yra parašęs kelis šimtus įvairaus žanro instrumentinių, vokalinių, chorinių kūrinių, tačiau daugiausia kūrybai skirto laiko jis atiduoda didiesiems žanrams, vokalinei muzikai. Svarbiausi jo kūriniai - opera „Prūsai“, miuziklai „Ugnies medžioklė su varovais“ ir „Aš tau siunčiu labų dienų“, oratorija „Santaros kelias“, muzika fortepijonui bei elektroniniams muzikos instrumentams.
Šių metų Pažaislio muzikos festivalio programoje skambėjo G.Kuprevičiaus naujausias kūrinys „Elegija Tėvynę palikusiems“ akordeonui ir styginių orkestrui, o rugpjūčio pradžioje Klaipėdos muzikiniame teatre numatoma G.Kuprevičiaus miuziklo „Veronika“ pagal Antano Vienuolio „Paskenduolę“ premjera.