„Nenaudinga“, – tai iš kai kurių šalies muziejų direktorių buvo galima išgirsti prieš mėnesį įvykusios tarptautinės muziejų nakties išvakarėse.
Nedaug uždirbantiems muziejininkams tokios kultūros naktys – tik papildomas darbo laikas, už kurį nesumokės nei lankytojai, nei valstybė.
Bet, kita vertus, tai puiki reklama, padedanti privilioti į muziejų tuos lankytojus, kurie dažnai užmiršta, kad visai šalia pamėgtos picerijos yra muziejus.
Apie tai, matyt, bus kalbama penktadienį Vilniaus savivaldybėje rengiamame tarptautiniame merų forume „Kultūra – miesto raidos šaltinis“.
Jame apie 70 miestų vadovų ir jų deleguotų asmenų iš daugiau nei dvidešimties šalių turėtų diskutuoti apie kultūros svarbą modernaus miesto plėtrai.
Tiesa, sunku patikėti, kad forumas tokiu pavadinimu rengiamas šalyje, kurioje menininkai viešai vadinami iš mokesčių mokėtojų kišenės tunkančiais dykaduoniais, o kilus net ir menkiausiems finansiniams sunkumams pirmiausia nubraukiamos lėšos kultūros programoms.
Arba skiriama pinigų pačiam renginiui, bet sutaupoma reklamos sąskaita.
Tuomet galima įprastai padejuoti, kad lietuvių publiką domina tik popsas, o rimta kultūra niekam nereikalinga.
Dažnai su pavydu žvelgiama į „Neregėtos Lietuvos“ fotoalbumo ar atsinaujinusio Operos ir baleto teatro naujų projektų populiarumą.
Tačiau patyrinėjus atidžiau paaiškėja, kad „Neregėtos Lietuvos“ sėkmė padidino ir anksčiau išleistų fotoalbumų pardavimą.
Kultūroje konkurencija veikia šiek tiek kitaip nei gamyboje ar prekyboje. Čia vienas vykęs projektas dažniausiai ne sumažina, o padidina publikos skaičių konkurentų renginiuose.
„Tebūnie naktis!“ – taip pat ne vien puiki proga pasiklausyti geros muzikos ir pasižiūrėti filmų ar meno akcijų, pasigaminti tradicinį japonų žibintą, paragauti G.Depardieu mėgstamo vyno, pasivaikščioti gintaro kilimu, išmokti nusikalti vinį ar dekoruoti pirkinių krepšį.
Tai galimybė pažinti naktinį miestą, užsukti į jaukius kiemelius, pasisvečiuoti Dailės akademijos studijose ar Vilniaus universiteto bibliotekoje, surasti niekad neaplankytas galerijas ar bažnyčias.
Naudingas toks renginys ir miestui, kurio gerokai apleistos viešosios erdvės nors trumpam tampa traukos centrais.
Gal noras atgaivinti Vilniaus centrą bjaurojančią apleistą Sereikiškių parko ledainę paskatins apie modernų miestą padiskutavusius Vilniaus vadovus nuo žodžių pereiti prie darbų?