„Fotografuoti ekspozicijos negalima“, – pamačiusi fotografą įspėjo Nacionalinės galerijos direktorė Lolita Jablonskienė.
Pasirodo, kol vyksta pasiruošimo atidarymui darbai, galerijoje galioja savotiška ypatingoji padėtis.
Kita vertus, saugumas – vienas tų bruožų, kuriais ką tik baigta renovuoti galerija gerokai išsiskirs iš kitų šalies muziejų.
Iki šiol į Lietuvą daug žymių dailininkų darbų negalėdavo atkeliauti ne tiktai dėl pinigų stygiaus. Europos muziejai dažnai vieni kitiems skolina kūrinius už simbolines sumas. Tiesiog mūsų ekspozicinių patalpų įranga, saugumo sistemos neatitikdavo pasaulinių normų.
Nacionalinė dailės galerija lankytojams duris atvers šį savaitgalį.
Joje bus galima išvysti lietuvio Mikalojaus Konstantino Čiurlionio ir tokių garsių užsienio dailininkų kaip Edvardas Munchas, Františekas Kupka, Stanislawas Wyspianskis, Vasilijus Kandinskis kūrinius.
Naujoje galerijoje saugumo sistemai savo sudėtingumu nenusileidžia ir klimato kontrolės mechanizmai, ir šviesos reguliavimo programos. Tačiau visa moderni įranga – tiktai tam, kad žiūrovai galėtų mėgautis čia eksponuojamais kūriniais.
Apie nuolatinę ekspoziciją ir atidarymo parodą „Spalvų ir garsų dialogai: M.K.Čiurlionio ir jo amžininkų kūryba“ sutiko papasakoti galerijos direktorė 47 metų L.Jablonskienė.
- Kodėl Nacionalinės dailės galerijos atidarymui pasirinkote M.K.Čiurlionį?
- Šios parodos idėja kilo labai seniai, dar tuomet, kai buvo rengiama paraiška, kurioje siūlyta Vilnių paskelbti 2009 metų Europos kultūros sostine.
Jau tuomet mes manėme, kad M.K.Čiurlionis galėtų būti ta figūra, kuri pabrėžtų europinę Lietuvos kultūros dimensiją.
Kaip tik todėl sumanėme parodyti ne tik jo, bet ir jo amžininkų kūrinius.
Parodos, kurioje šis genijus būtų centrinė figūra, dar nėra buvę. Nors atskiri jo darbai rodyti įvairiose grupinėse parodose, kuriose pristatyta XX a. dailė, įvairūs modernizmo aušros menininkai.
- Kada Vilniuje pastarąjį kartą surengta M.K.Čiurlionio darbų ekspozicija?
- Beveik prieš šimtmetį – 1914 metais.
- Kuo žada nustebinti naujoji paroda be pačios ekspozicijos, kurios autorius – stebinti publiką mėgstantis ir mokantis dailininkas Saulius Valius?
- Šios parodos kuratoriai – solidūs M.K.Čiurlionio kūrybos žinovai. Tai – Kauno M.K.Čiurlionio muziejaus direktorius Osvaldas Daugelis ir dailėtyrininkė, humanitarinių mokslų daktarė Rasa AndriušytėŽukienė, parašiusi disertaciją apie M.K.Čiurlionį ir jį supusią meninę aplinką.
Trečias kuratorius – garsus Čekijos meno istorikas Vojtechas Lahoda iš Prahos, kuris domisi Rytų ir Vidurio Europos moderniuoju menu.
Parodoje bus rodoma ne tik tapyba ir piešiniai, bet ir pabandyta pristatyti M.K.Čiurlionio muzikinė kūryba.
Todėl pakvietėme kompozitorių Šarūną Naką, kuris parengė muzikinę parodos dalį.
- Ar daug kūrinių atkeliavo iš kitų šalių?
- M.K.Čiurlionio amžininkų darbai yra surinkti iš 15 Europos muziejų. Jie sudarys kone pusę visos parodos.
Daugiausia darbų iš tų šalių, kur dailininkas praleido nemažai laiko, – Lenkijos ir Rusijos.
Yra darbų ir iš Latvijos, Čekijos, Austrijos, Vokietijos, Suomijos, Švedijos.
- Ar pasaulinio garso dailės žvaigždžių originalai pirmą kartą eksponuojami Lietuvoje?
- Manyčiau, kad taip. Beje, šalia žvaigždžių yra ir mažai žinomų, bet ne mažiau įdomių autorių darbų.
- Iki kada veiks paroda?
- Iki rugpjūčio 23 dienos. Ją lydės švietėjiška programa. Bus parodyti filmai apie M.K.Čiurlionį ir kai kuriuos kitus šios parodos autorius. Surengsime ir kelis to laikotarpio muzikos koncertus.
- M.K.Čiurlionio ir amžininkų paroda užims tik naujai pastatytą salę.
Vadinasi, visas atnaujintas architekto G.Baravyko pastatas atiteks nuolatinei ekspozicijai?
- Taip. Atnaujintame pastate dabar jau yra ne devynios, o dešimt salių, nes ekspozicijoms pritaikyta ir buvusi rūbinės patalpa antrajame aukšte.
Nuolatinės ekspozicijos pagrindas – kūriniai iš Dailės muziejaus rinkinių (nuo XX a. pradžios iki šių dienų). Tik vieną kitą kūrinį teko skolintis iš kitų muziejų ar kolekcininkų.
- Gal yra ir darbų, sukurtų jau XXI tūkstantmetyje?
- Yra sukurtų 2000 metais.
Nors pagrindinis ekspozicijos piešinys pagrįstas chronologija, bet jame ir pirmojoje, ir antrojoje praėjusio amžiaus pusėje tam tikri laikotarpiai siejami su jiems būdingomis problemomis ir temomis.
Pavyzdžiui, atšilimo laikotarpio skyrius vadinasi „Reikšminga forma“. Jame atspindima meninės raiškos revoliucija, kuri vyko tuo metu.
- Ar smarkiai dar gali keistis nuolatinė ekspozicija?
- Manau, kad visos ekspozicijos turi keistis, nes muziejus nėra antkapis. Tai gyvas organizmas, kuris gyvai reaguoja į iškylančias naujas teorijas ar idėjas.
Tarkim, prieš keletą metų Taline atidarytas estų moderniojo meno muziejus KUMU šįmet visiškai pakeitė savo XX amžiaus antrosios pusės ekspoziciją.
- Ar išeivijos darbai bus rodomi atskirai?
- Ne. Mat visa ekspozicija sukurta netikėtų susitikimų principu.
Todėl nėra atskiros išeivijos salės, neatskiriamas vienas nuo kito ir Vilniaus bei Kauno meninis gyvenimas tarpukariu.
- Gal jau teko girdėti priekaištų iš dailininkų, kurių kūriniai nepateks į nuolatinę ekspoziciją ar pateks ne tie, kuriuos jie laiko geriausiais?
- Dar ne, nors manau, kad gali būti žmonių, kurie liks nepatenkinti.
Stengiamės atspindėti vieną ar kitą laikotarpį būdingiausiais to meto kūriniais, tačiau pagarbiai elgdamiesi su darbais, neperkraudami ekspozicijos.
- Ar vasarą galerijos darbuotojai neiškeps tuose dviejuose ekranus primenančiuose pastatuose?
- Tikrai ne. Aš galiu pasakyti, kad visas pastatas, taip pat ir jo kondicionavimo sistema veikia gerai.
Galerija įsikūrusi dešiniajame Neries krante, kur auga daugiaaukštis naujasis miestas, tačiau visai čia pat ir senasis Šnipiškių rajonas.
Mūsų pastate irgi susijungia dvi priešybės.
Pirmoji dalis – tai vėlyvojo modernizmo stiliaus pastatas. Gražus, iškilmingas ir net pompastiškas.
O antroji dalis – naują laikotarpį simbolizuojantis priestatas. Visai kitos formos, iš kitokios medžiagos.
Tie administraciniai korpusaiekranai, į kuriuos daugelis atkreipia dėmesį, yra padengti elementais, primenančiais iliuminatorius ar garsiakalbius.
Mes tokiu būdu kalbame miestui, neužsidarome nuo jo, siekiame bendrauti.
Bilietas kainuos 10 litų
* Nacionalinės dailės galerijos pastatą 1966 m. suprojektavo architektai G.Baravykas ir V.Vielius. Jis pastatytas 1980 m. Jame įsikūrė LSSR revoliucijos muziejus. 2003 m. Nacionalinės dailės galerijos rekonstrukcijos su išplėtimu architektūrinės idėjos konkursą laimėjo A.Bučo, D.Čaplinsko ir G.Kūginio projektas.
* Nacionalinės dailės galerijos sklypo plotas – 14 569 kv. m, bendras pastato plotas – per 10 000 kv. m. Nuolatinės ekspozicijos salių plotas – apie 2200 kv. m, keičiamų parodų salės plotas – 1055 kv. m, saugyklų plotas – apie 1700 kv. m.
* Galerijoje yra vienuolika nuolatinės ekspozicijos salių, keičiamų parodų salė, lauko ekspozicija, konferencijų ir kultūros renginių salė, informacijos centras, edukacijos centras, kavinė. Ateityje veiks ir knygynas.
* Nuolatinėje ekspozicijoje pristatoma XX-XXI a. Lietuvos dailė. Dailės muziejuje sukaupta daugiau nei 46 000 šio laikotarpio eksponatų. Keičiamų parodų salėje bus rengiamos XX-XXI a. Lietuvos ir užsienio dailės parodos. Galerijos vestibiulyje ir kiemelyje planuojama pristatyti naujus dailininkų projektus.
* 150 vietų salėje (jos įrangą Dailės muziejui padovanojo Japonijos vyriausybė) vyks paskaitos, kultūros renginiai, lietuvių ir užsienio dailininkų filmų peržiūros.
* Lankytojams galerija duris atvers birželio 21 dieną. Atidarymo proga ją bus galima aplankyti ir birželio 22 dieną, nors šiaip pirmadieniais galerija neveiks. Bilieto kaina – 10 Lt. Nuolaidos moksleiviams ir studentams tokios pat kaip ir kituose Dailės muziejaus padaliniuose.