Dainų šventės rengėjų neapleidžia rūpesčiai (nuotraukos)

Skaudų smūgį „Amžių sutartinės“ organizatoriams sudavė Arkikatedros bazilikos šeimininkai, atsisakę įsileisti į savo šventovę kompozitoriaus Jono Tamulionio naują kūrinį „Septynios dedikacijos Lietuvai“ pagal religines bei Justino Marcinkevičiaus eiles.

Anot dainų šventės „Amžių sutartinė“ direktoriaus Sauliaus Liausos, dvasininkai savo sprendimą motyvavo Popiežiaus draudimu atlikti maldos namuose pasaulietinius kūrinius. „Mums tai buvo netikėta, nes kompozitorius puikiai žinojo, kokiai erdvei ir kokiu tikslu rašo kompoziciją“, - prisipažino dainų šventės direktorius.

Tačiau J.Tamulionio premjerą teko perkelti į Šv.Jonų bažnyčią, kur jau buvo numatytas kitas šventės pradžios koncertas.

Visas pradžios renginių ciklas, kuriam muziką kūrė ir J.Tamulionis, turėjo pasklisti po skirtingas Senamiesčio erdves. Šis ciklas muzikos kūriniais apžvelgs Lietuvos tūkstentmečio kelią nuo pagonybės iki šių dienų.

Atrakcijos prie Vilnelės „Šios Dainų šventės tikslas - ne tik gražūs reginiai ir koncertai. Mes norime sukurti atmosferą, kurioje visi šventės dalyviai ir žiūrovai jaustųsi tikri lietuviai“, - sakė S.Liausa.

Vietoje fejerverkų šventės renginių režisierius Gytis Padegimas žada panaudoti tūkstančius paukščių, kuriuos Lietuvos Tūkstantmečiui iš popieriaus išlankstė daugybės šalies miestų bei užatlantės vaikai.

Jau pirmąją dainų šventės dieną visi jai neabejingi nuo rytmečio kviečiami prie Vilnelės pinti kasų iš paupio augmenijos. O Užupio menininkai tuo metu, anot G.Padegimo, savo iniciatyva statys Vilnelėje skulptūras. „Leisime į upę žuvis, į dangų - balandžius“, - ir tokias atrakcijas per šventės pradžios renginius „Čia tūkstantį metų dabar“ žadėjo režisierius.

Vaidins tikri arkliai „Norisi, kad „Amžių sutartinėje“ tiek dalyviai, tiek žiūrovai jaustųsi kūrėjai, o ne vartotojai“, - svajojo S.Liausa.

Anot jo, riba tarp publikos ir menininkų bus ypač trapi per Folkloro dienos „Žemynėle žiedkelėle“, skirtos žemės temai, renginius. Mat lietuvių tautos papročiai ir tradicijos labai glaudžiai susiję su žeme.

Į šventę Vilniuje iš įvairių šalies kampelių atvykę žmonės atsiveš ir savo krašto žemės ir supils ją kepurėmis bei prijuostėmis Lietuvos žemėlapio forma Katedros aikštėje.

Egzotikos programai „Žemynėle žiedkelėle“ suteiks senųjų lietuviškų veislių naminiai gyvūnai, kurių bus galima pamatyti Sereikiškių parke.

Tikri arkliai „vaidins“ ir pučiamųjų orkestrų vakare „Vario audra“ Kalnų parke. Pasak šio renginio sielos Remigijaus Vilio, „Vario audra“ atskleis ne tik muzikinius dviejų tūkstančių pūtikų sugebėjimus. Šie taip pat šoks ir dainuos. „Jei įgyvendinsime bent pusę idėjų, renginys bus labai gražus, - nesikuklino R.Vilys. - O mes juk nesame priklausomi nei nuo oro, nei nuo elektros kaprizų - galime groti visur ir visada“.

Turbūt saugiausi šventėje jausis mėgėjų teatrų aktoriai, mat jie vaidins Rusų dramos teatro scenoje.

Pirmą kartą dainų šventės programą papildys jungtinis mėgėjų teatrų spektaklis - Antano Vilkutaičio-Keturakio „Amerika pirtyje“, šiemet minintis 110-ąsias metines. „Žiūrovai galės įsitikinti, kad pirmasis viešas lietuviškas vaidinimas vis dar gyvas, - sakė projekto koordinatorė Irena Maciulevičienė.

Žaismingame spektaklyje publika išvys 70 aktorių iš 15 šalies trupių ir svečius iš Punsko, tarp jų - 6 Agotas, 10 Vincų, 8 Bekampius ir 5 Bekampienes bei kitus personažus, kalbančius visomis Lietuvos tarmėmis.

Šio spektaklio artistai - nuo pradinukų iki senjorų. Vyriausiasis Bekampis - skapiškietis Jonas Uziela - per Jonines švęs 88 metų sukaktį.

Dainų šventės Šokių dienos „Laiko brydėm“ rengėjai planuoja meninius nuostolius dėl žlugusios vilties įžengti savo programa į naująjį stadioną.

Mat šio renginio scenarijus buvo kuriamas orientuojantis būtent į tą erdvę ir kur kas didesnes raiškos galimybes, negu suteiks „Žalgirio“ stadionas.

Pirmą kartą Šokių dienos scenarijaus ėmėsi ne choreografė - jį parašė poetė ir aktorė Birutė Mar, įliejusi į kūrinį ir savo eilių.

Programą „Laiko brydėm“ paįvairins šiuolaikinio šokio elementai. Ją kurs net 8 tūkstančiai šokėjų, tarp jų - apie 400 užsienio lietuvių. Tiek daug išeivių Šokio dienoje pasirodys pirmą kartą.

Kai kurie šokėjai pasidabins savo pasigamintomis sagėmis ir nuaustomis juostomis.

Dainų šventėje dalyvaus daugiau kaip 10 tūkstančių dainininkų, pusšešto tūkstančio folklorininkų, 700 kanklininkų.

Joje laukiama karalių, prezidentų, užsienio žinisklaidos atstovų, tarptautinės chorvedžių konferencijos dalyvių iš daugybės pasaulio šalių.

Šventės renginiai bus tiesiogiai transliuojami televizijos bei internetu. Susiorientuoti jos tėkmėje padės infocentro Katedros aikštėje darbuotojai, kurie taip pat prekiaus suvenyrais. „Visa tai kainavo apie 13 mln litų. Tai - maždaug 13 kilometrų greitkelio“, - paskaičiavo kultūros ministras Remigijus Vilkaitis.