Sostinėje įsikūrusios galerijos nuolatinėje ekspozicijoje pristatoma XX-XXI a. Lietuvos dailė.
Keičiamų parodų salėje porą mėnesių galime grožėtis paroda „Spalvų ir garsų dialogai. M.K.Čiurlionio ir jo amžininkų kūryba“.
Tarp tų amžininkų – tokios garsenybės kaip Edvardas Munchas, Františekas Kupka, Vasilijus Kandinskis.
Dailininko Sauliaus Valiaus sukurta ekspozicija primena M.K.Čiurlionio mėgtą aukurą. Salės centre galima pasiklausyti M.K.Čiurlionio ir jo amžininkų muzikos. Paroda apdrausta maždaug 130 tūkst. litų.
Ne gėda rodyti bet kam
Iš JAV atvykęs poetas, vertėjas ir literatūros tyrinėtojas Tomas Venclova su žmona skubėjo pasižiūrėti M.K.Čiurlionio ir jo amžininkų kūrinių, ypač jų abiejų mėgstamo E.Muncho.
„Darbai daugiausia žinomi, jau patekę į chrestomatijas. Tarp jų ir kai kurių mano artimų pažįstamų (dabar jau velionių) kūriniai – Vinco Kisarausko, Rimtauto Gibavičiaus.
Aš visada žinojau, kad to laikotarpio mūsų tapybą, grafiką ir skulptūrą ne gėda parodyti bet kam“, – apie ką tik apžiūrėtą nuolatinę galerijos ekspoziciją kalbėjo poetas.
Jo manymu, galerijos pastatas – tikrai patogus ir įspūdingas. Pasak T.Venclovos, Nacionalinė galerija – kiekvienos valstybės sostinei būtinas dalykas.
Įvykio svarba – milžiniška
Nacionalinio operos ir baleto teatro generalinis direktorius Gintautas Kėvišas buvo vienas tų nedaugelio atidarymo dalyvių, kurie neskubėdami ir atidžiai tyrinėjo galerijoje pristatomus meno lobius.
„Juk ne dėl atidarymo kalbų ateini į galeriją“, – šypsojosi teatro vadovas.
Jo manymu, šio įvykio svarba – milžiniška. Juk apie Nacionalinės galerijos būtinumą buvo kalbama jau labai seniai.
„Jau 20 metų nepriklausomybės, o mes džiaugiamės atidarę pirmą tokios svarbos kultūros objektą. Kyla klausimas, ar mes atstatanti, ar kurianti tauta?
Vakaruose įprasta, kad kiekvienas aukštas pareigūnas, pavyzdžiui, prezidentas, baigdamas savo kadenciją, sumano pastatyti dailės muziejų, G.Pompidou centrą ar biblioteką.
Tikiuosi, kad ir mes kada nors subręsime iki to“, – svarstė G.Kėvišas.
Parodyti kuo daugiau
„Pirmą kartą verkiau per KUMU muziejaus Taline atidarymą, o antrą – šiandien, nes Latvijoje tokio muziejaus dar neturime ir nežinia kada turėsime“, – ne itin linksmai juokavo Latvijos nacionalinio muziejaus direktorė Mara Lacė.
„Per tiršta. Jei trūksta vietos, tai geriau parodyti vieną, o ne kelis dailininko darbus. Bet parodyti taip, kad jie galėtų kvėpuoti.
Juk pastatas puikus, pati architektūra diktuoja tam tikrą ritmą, kurio turėtų laikytis ir ekspozicijos kūrėjai“, – pasidžiaugęs galerija svarstė Dailės akademijos prorektorius tapytojas Arvydas Šaltenis.
Skulptoriui Stanislovui Kuzmai labai patiko M.K.Čiurlionio salės ekspozicija su labirintu ir muzikos šuliniu.
O pagrindinėje ekspozicijoje skulptorius pajuto, kad Lietuva – tapytojų žemė.
„Tai tiesa, tačiau skulptūrų gaila – jos sukištos į kampus ir daugumos darbų negalima apžiūrėti iš visų pusių“, – apgailestavo S.Kuzma.
Liudija kūrybinę jėgą
Menotyros ir teologijos daktarė Irena Vaišvilaitė prisipažino, kad pagaliau jaučiasi modernios valstybės pilietė. Pirmiausia dėl paties pastato, liudijančio lietuvių kūrybinę, intelektinę jėgą.
„Pagaliau prieš mus pastatė veidrodį, – sakė ji. – Kol neturėjome Nacionalinės galerijos, buvome panašūs į moterį, kuri turi eiti į darbą tik su pudrinės veidrodėliu, spėliodama, ar tikrai gerai apsirengė.
Dabar galime pradėti kalbėti apie XX a. Lietuvos meno istoriją. Ką tik sutikau skulptorių Mindaugą Navaką – jo įsitikinimu, čia ne veidrodis, o kaukė.
Tačiau mane žavi kai kurie ekspozicijos niuansai. Štai įdomu matyti skulptoriaus Vlado Urbanavičiaus darbą šalia Kazio Varnelio tapybos“.
* * *
Nauja galerija džiaugėsi ir politikai
* „Lietuvoje ir išeivijoje, kur buvo kuriama modernistinė XX a. dailė, buvo puoselėjama viltis turėti savo tautos moderniojo meno muziejų“, – sakė prezidentas V.Adamkus, šeštadienį Vilniuje atidarydamas Nacionalinę dailės galeriją. Jis akcentavo, kad ši galerija yra ne tik XX a. ir dabar kuriamo meno šventovė, bet ir tikrieji tautos namai, kuriuose mes susirinkome.“
* Premjeras A.Kubilius greitu žingsniu apėjęs visą galeriją juokavo: „Kai sprintu prabėgi, įspūdis lieka labai geras. Kitą sykį ateisiu ilgesniam laikui.“
* Kiek ilgiau užtruko prezidentas A.Brazauskas su žmona, kuriems ekspoziciją pristatė Dailės muziejaus direktorius R.Budrys. Atsiliepimų knygoje A.Brazauskas įrašė palinkėjimą, kad šioje galerijoje būtų tūkstančiai lankytojų.
Teatrologė Irena Veisaitė prisipažino, kad be galo didžiuojasi ir rūmais, ir įspūdinga paroda. „Džiaugiuosi tais meno klodais, kurie ir man asmeniškai atsiveria pirmąkart, nes aš daug ko nežinojau. Mums iš tiesų labai reikėjo tokios XX a. dailės ekspozicijos“, – sakė ji.