Sukurta 1874 m. Giuseppe Verdi amžininko ir
tautiečio A.Ponchielli, ši opera tapo įdomiu lietuviškosios temos
panaudojimo pavyzdžiu.
Garsiausios tuomet „Riccordi“ leidyklos
novelistas ir libretistas Salvatorė Farina buvo sužavėtas įspūdingo
Adomo Mickevičiaus poemos „Konradas Valenrodas“ poemos siužeto, tad
A.Ponchielli buvo užsakyta opera pagal lietuvišką siužetą. Jos
premjera su didžiuliu pasisekimu įvyko Milano „La Scala“ teatre ir
XIX a. italams tapo laisvės kovų simboliu.
Lietuvos Atgimimo simboliu ir ypatingu įvykiu šios operos
pastatymas 1991 metais tapo, kai Čikagos lietuvių opera kartu su
Lietuvos nacionaliniu operos ir baleto teatru pirmą kartą bendrai
galėjo visam pasauliui pristatyti Lietuvos istoriją. Puiki muzika,
dainingos „bel canto“ melodijos lėmė šios operos populiarumą, joje
yra dainavę garsūs solistai, tarp jų - Irena Milkevičiūtė ir
Virgilijus Noreika.
Naujojo spektaklio režisierius Jonas Jurašas sako nenorėjęs
specialiai modernizuoti šios operos pastatymo, tačiau siekęs
sukurti įspūdingą ir jaudinantį reginį žiūrovams. Autentiška Trakų
pilies aplinka taip pat diktuoja savo sąlygas, tad, pasak
scenografijos dailininko Mindaugo Navako, svarbu buvo išnaudoti
visą 100 metrų „sceną“, sukurti daugiafunkcines dekoracijas,
papildančias natūralias pilies „dekoracijas“.
Tokioje netradicinėje aplinkoje gerokai sunkiau ir artistams,
juk veiksmas vyksta ne tik scenoje, bet ir tarp žiūrovų, persikelia
į pilies galerijas ir bokštus. Sudėtingas yra įgarsinimas, taip pat
trukdo nuo pilies sienų atsimušantis aidas. Nėra ir patogių,
„tikrų“ užkulisių persirengti, tad kostiumų dailininkės Aleksandros
Jacovskytės užduotis buvo ne tik sukurti kostiumus, tačiau ir
sugalvoti, kaip, pavyzdžiui, choro artistų kostiumams tik keičiant
detales, paversti juos kitais veikėjais.
Labai svarbus šiame spektaklyje yra apšvietimas (šviesų
dailininkas Darius Malinauskas), čia žadami panaudoti galingiausi
Lietuvoje prožektoriai, sukuriantys įvairius specialius efektus.
„Lietuvių“ choreografė Jūratė Sodytė pasakoja, kad su tokia
problema, kai reikia sukurti choreografiją artistui, turinčiam
judėti 100 metrų scenoje, ji susidurianti pirmą kartą. Spektaklyje
pasirodys akrobatai, raiteliai ir lankininkai, žadama ir kitų
staigmenų.
Operos vasaros sezonas po „Lietuvių“ premjeros nesibaigs -
liepos 3 ir 4 dienomis čia bus rodomi Vytauto Klovos operos
„Pilėnai“ spektakliai.