Paklaustas, kodėl iškilmingą pristatymą surengė ne pernai, kai jam sukako 40 metų, G.Karosas sakė norėjęs atšvęsti ne tik savo, bet ir Lietuvos jubiliejų.
„Europos parkas – mano gyvenimo projektas, – sakė jis. – Mano asmeninis santykis su Lietuva – svarbi jo dalis. 1992 metais kilus emigracijos bangai sakiau, kad pats niekur nevažiuosiu, o Europą atvešiu į Lietuvą.“
Didžiausias iš G.Karoso pristatytų kūrinių – šešerius metus statytas Edukacijos centras, kurį autorius vadina skulptūrine architektūra. Žole apaugintas stogas leidžia jam darniai susilieti su parko aplinka.
Architektūros temą pratęsia ir 2006 metais iš kriauklainio sukurta kraštovaizdžio kompozicija „Pamatai/langas“. Europos parke G.Karosas planuoja pastatyti dar vieną pastatą.
Pernai užbaigta plieninė skulptūra „Ženklas“ – 9 metrų aukščio ir sveria apie 10 tonų. Ji skirta svarbioms Lietuvos datoms paminėti – Lietuvos tūkstantmečiui ir Vilniui – Europos kultūros sostinei.
Neseniai atkurta ir viena populiariausių G.Karoso skulptūrų – 2001 metais į Guinnesso rekordų knygą įrašyta 3,5 hektaro plotą užimanti kompozicija iš televizorių.
G.Karosas – ir viso 55 hektarų Europos parko kraštovaizdžio autorius. Vertindamas supančios gamtos natūralumą jis kasmet paslepia žmogaus invazijos pėdsakus. Net kažkada sukultūrintus takelius vėl užsėja žole, kad lankytojai pramintų naujus.
„Stengiuosi sukurti kontrastą, leisti žiūrovui pajusti nuostabą gamtoje radus žmogaus intelekto kūrinį, – sakė G.Karosas. – Juk kiekvienos skulptūros vieta nėra atsitiktinė. Vaikštinėju po parką temstant, švintant, lyjant, sningant – ir pajuntu, kur kas turi būti“.