46 metų kūrėjas neseniai baigė kino juostos apie tremtį į Sibirą „Ekskursantė“ filmavimą Lietuvoje. Liko, atrodytų, mažmožis – nufilmuoti keletą Sibiro peizažų.
Sibiro miškai ir autentiškos šio krašto detalės – natūralus dalykas filme, pasakojančiame apie vienuolikmetės mergaitės, išstumtos iš tremtinių traukinio, kelionę iš Sibiro į Lietuvą.
Tačiau tai, kas žiūrovui atrodo savaime suprantamas dalykas, juostos kūrėjams šiandien – didžiausias rūpestis.
Reikia papildomų lėšų
„Nei Lietuvoje, nei Suomijoje, nei Vokietijoje nėra šiam kukliam istoriniam scenarijui įgyvendinti reikalingų papildomų pinigų. Tenka tiesiogine prasme sapnuoti Sibiro miškus, kalnus ir upes.
Gaila, bet kompromisai ir kūrėjo laisvė nemiega vienoje lovoje. Greičiau jie – mirtini priešai. Esu dvejonių kryžkelėje.
Jaučiu, kad dar galima pasiekti, kad šiame filme tvyrotų puikaus Prano Morkaus scenarijaus dvasia. Tam reikia šiek tiek pinigų, sraigtasparnio ir ekspedicijos į tolimą Šiaurę“, – kalbėjo A.Juzėnas.
Pasak režisieriaus, būtent Sibiro gamta turėtų suteikti filmui realumo įspūdį. „Mes mėginome filmuoti Lietuvos miškus. Bet matyti, kad tai melas. O meluoti nenoriu“, – sakė režisierius.
A.Juzėnas jau pradėjo montuoti filmą ir aiškiai mato, kad be Sibiro peizažų „Ekskursantė“ gali tapti keliuose kambariuose uždarytu kūriniu, kuris kelia klaustrofobiją.
„Labai norėjau juostą užbaigti rudenį, kad paminėtume paskutinių masinių trėmimų į Sibirą 60-metį. Bet dabar abejoju tokia galimybe“, – atsiduso A.Juzėnas.
Pasak jo, įvairiausiose Lietuvos institucijose kalbos apie trūkstamus 250 tūkst. litų kol kas neduoda jokių rezultatų.
Kūrėjai partnerių ekspedicijai į Sibirą, kuri turėtų trukti kelias dienas, ieško ir Rusijoje. Projektu susidomėjo viena kino bendrovė, tačiau viskas kabo ant plauko – šios šalies kino gamybą irgi stipriai paveikė sunkmetis.
Gyveno praeityje
„Ekskursantė“ yra antrasis A.Juzėno filmas, kuriame režisierius atsigręžia į praeitį.
Prieš penkerius metus jis sukūrė „Vilniaus getą“ pagal Joshuos Sobolio pjesę „Getas“. P.Morkaus scenarijus „Ekskursantė“ bloškia į stalinmetį.
A.Juzėnas prisipažino, kad praeitis jį traukia tarytum magiškas veidrodis, kuriame nori nenori pamatysi ir save.
„Visuomet jaučiau ryšį su mūsų istorija. Stengiuosi įminti jos mįsles arba savaip jas iššifruoti kartkartėmis lyg pagyvendamas praeityje. Kinas, kaip ir rašymas, – puiki priemonė tai įgyvendinti.
Ypač pasinėrimas į scenarijų ar pasiruošimas filmuoti. Tuomet tarsi girdi ir matai idealų filmo variantą nieko nekainuojančiame kino teatre – vaizduotėje. Deja, jo į laikmeną neįrašysi. O kai pradedi filmuoti, pinigais matuojama realybė tave pradeda žudyti“, – pasakojo režisierius.
Filmo siela – vilnietė
Būsimo filmo siela A.Juzėnas vadina pagrindinio vaidmens – vienuolikmetės Marijos – atlikėją vilnietę Anastasiją Marčenkaitę. Režisierius sakė, kad šios aktorės atradimas buvo lemtingas.
„Jeigu nebūtume radę pagrindinės herojės atlikėjos, vargu ar būčiau pradėjęs kurti filmą.
Anastasija – tikras talentas. Ji gimė būti kino aktorė. Pati tai jaučia, nepaprastai greitai mokosi, yra labai supratinga.
Jau planuočiau naują filmą su šia aktore, nes ji verta geriausių istorijų ir scenarijų. Tik, deja, kinas Lietuvoje – permainingas dalykas. Vieną dieną jis gali tiesiog išnykti“, – kalbėjo režisierius.
Spalvinga komanda
Menininkų solidarumo pavyzdžiu sunkmečio akivaizdoje A.Juzėnas pavadino epizodiniams vaidmenims suburtą aktorių komandą.
Nedidelius vaidmenis „Ekskursantėje“ sutiko atlikti garsūs rusų aktoriai Sergejus Garmašas, Igoris Savočkinas, Raisa Riazanova.
Vos porai dienų iš Italijos atskrido ir režisieriaus Giuseppe Tornatore filmo „Nepažįstamoji“ žvaigždė Ksenija Rapoport – kad atliktų mažą vaidmenį ir ekrane ištartų vos keletą sakinių.
Lietuvių epizodinių vaidmenų atlikėjų sąrašas – irgi įspūdingas. Tai – Margarita Žiemelytė, Darius Meškauskas, Eglė Mikulionytė, Nelė Savičenko.
Režisierius neslėpė, kad garsius įvairių tautybių aktorius nusifilmuoti „Ekskursantėje“ suviliojo geras filmo scenarijus, tikroviškai papasakota vienos mergaitės ir kartu visos šalies istorija.
„Tokie scenarijai sukuriami toli gražu ne kiekvienais metais“, – įsitikinęs A.Juzėnas.
* * *
Kuria ir dokumentinius filmus
* Režisierius A.Juzėnas gimė 1963 metais Ukmergėje. Studijavo fiziką Vilniaus universitete, vėliau – kino režisūrą Lietuvos muzikos akademijoje. 1999 metais įgijo kino režisūros magistro diplomą. A.Juzėno mokytojas – A.Žebriūnas.
* 1994 m. A.Juzėnas debiutavo ilgo metražo vaidybiniu filmu „Rojuje irgi sninga“. Juostoje buvo pasakojama apie tuometę Lietuvos realybę, pagrindinis jos herojus – džiazo muzikantas.
* Antrasis A.Juzėno ilgo metražo vaidybinis filmas – „Vilniaus getas“ pagal J.Sobolio pjesę „Getas“. Tai kino teatruose vienas sėkmingiausiai rodytų lietuviškų filmų.
* Režisierius yra sukūręs ir dokumentinių filmų – „Neatrasti skraidantys objektai“, „Fronto linija“, „Laisvoji banga“, „Knygnešys“.