Idėja išleisti tokią knygą, kurioje būtų pristatyti šiuolaikiniai Amerikoje gyvenantys lietuvių dailininkai, kilo menininkei, žinomai mecenatei Magdalenai Birutei Stankūnienei. Ji paprašė JAV gyvenančio teisininko ir menotyrininko Dano Lapkaus parengti medžiagą būsimam albumui. D.Lapkus išsiuntinėjo anketas šimtui dvylikai šiuolaikinių Amerikos dailininkų, paprašęs atsakyti į klausimus, koks buvo vieno ar kito dailininko įdomus gyvenimo įvykis, kokia triumfo valanda, kokie mokytojai padarė įtaką, ką autoriai mėgsta, ko nori, apie ką svajoja, ką planuoja. Taip pat buvo paprašyta atsiųsti savo darbų nuotrauką ir paaiškinti, ką autorius tuo kūriniu norėjo pasakyti.
Dėl įvairių priežasčių dalis anketų adresatų nepasiekė, kiti nespėjo laiku pateikti informacijos. 70 procentų anketų grįžo užpildytų lietuviškai, 27 proc. – anglų kalba, likusios – abiem kalbom. Knygoje pristatyta beveik 90 autorių, jos rengimo metu du dailininkai – garsus tapytojas Vytautas Ignas ir medžio drožėjas, vitražistas ir scenografas Jurgis Daugvila, atsakę į anketos klausimus, mirė ir knygos išėjimo nesulaukė.
„Norėjome išleisti ne nuogos dokumentikos, o gyvą knygą, tad ją iliustravome Amerikos nuotraukomis, pristatydami autorius įdėjome ir jų autografus. Su kiekvienu dailininku teko bendrauti elektroniniu paštu, kartais įkalbinėti, kartais prašyti geresnės kokybės nuotraukų ar daugiau informacijos apie save. Tai buvo didžiulė patirtis ir nelengvas darbas, prie kurio neatsitraukdama praleidau daugiau kaip pusę metų“, - sakė knygos tekstų autorė ir sudarytoja Vida Mažrimienė.
Pristatydama naująją knygą gausiam į galeriją susirinkusių meno mylėtojų ratui, ji sakė, kad dailininkai papasakojo daug įdomių istorijų iš savo gyvenimo ir kūrybos, geranoriškai sutiko pateikti informaciją ir darbus naujajam albumui, nors kai kurie iš jų dalyvauja tik autorinėse parodose ir grupiniuose leidiniuose nepageidauja būti pristatomi.
Knygos pratarmėje garsus Bostone gyvenantis meno kritikas ir knygų autorius Stasys Goštautas teigia, kad išeivijos menas nebūtinai turi būti lietuviškas, ir jį reikėtų vadinti lietuvių, o ne Lietuvos menu. „Šių dienų Amerikos lietuvių menas tęsia tradicijas, perimtas iš pokario išeivijos, bet tęsia jas savaip, naudodamas kitą principą, kurio pagrindas – laisvės ir atsakomybės, kaip svarbiausių meno elementų, panaudojimas“, - rašo jis.
Knygoje tilpo ir Antrojo pasaulinio karo metais Lietuvą palikusių menininkų, ir tų, kurie gimė ir užaugo Amerikoje, ir pastaraisiais metais Lietuvą palikusių ir JAV įsikūrusių menininkų darbai. Jų užpildytose anketose – meno supratimas, pasakojimai apie idealią dieną, šmaikštavimai ir net piešiniai. Aidas Bareikis, Ray Bartkus, Saulė Piktys, Žilvinas Kempinas, Rasa Pranckūnaitė – naujosios bangos atvykėliai, jau suradę savo vietą ir nišą margaspalvėje Amerikoje gyvenančių menininkų minioje.
Knygos viršelį puošia gerai žinomos dailininkės, Kaune gimusios, Vilniuje užaugusios ir jau apie
20 metų Kalifornijoje gyvenančios bei daug parodų surengusios garsių Lietuvos kūrėjų Domicelės ir Petro Tarabildų anūkės Saulės Piktys skulptūra „Angelas“. Albume - ne tik dailės kūriniai, bet ir
gerai Lietuvoje žinomo fotografo Algimanto Kezio, rašytojo ir fotografo Sauliaus Tomo Kondroto, jaunosios Aurelijos Čepulinskaitės fotografijos.
„Labai norėjau, kad tokia knyga išvystų dienos šviesą, tad nutariau skirti savo pinigus jai išleisti. Dabar užpildyta niša, kuri iki šiol buvo tuščia“, - džiaugėsi naujuoju albumu į Druskininkus atvykusi mecenatė M.B.Stankūnienė.
Naujasis albumas išleistas 800 egzempliorių tiražu. 200 knygos vienetų bus išsiųsta į JAV, ją gaus kiekvienas knygoje pristatytas menininkas. Lietuvoje likę egzemplioriai papildys muziejų fondus, „Šiuolaikinė lietuvių dailė JAV“ bus padovanota ir bibliotekoms, ją galės įsigyti ir dailės mylėtojai.