Ši paroda yra visus metus trunkančio projekto „ARTscape“ programos dalis, skirta Vokietijai.
Didžiąją galerijos dalį užima milžiniški T.Doll paveikslai. Jų autorė, pirmą kartą rengdama parodą Lietuvoje, nusprendė prisistatyti, todėl parodą pavadino kiek oficialiai – „Mis Tatjana Doll“.
Tiesa, kaip ir daugelis jos darbų, pavadinimas dviprasmiškas. Tai kartu ir nuoroda į grožio konkursų fenomeną, kuris formuoja šiuolaikinės moters įvaizdį.
Kasdienybės kolekcija
Dailės kritikai, rašydami apie T.Doll darbus, pažymi, kad vos įžengęs į salę pasijunti pakliuvęs ne į tapybos parodą, o į naujos reklamos kompanijos pristatymą ar madų demonstravimą.
Didžiuliai prabangūs automobiliai, lėktuvai – lyg ir nėra dailininko teptuko verti objektai. Tačiau būtent todėl jie ir sudomino T.Doll.
Paklausta, kodėl šioje parodoje tiek daug lėktuvų, 38 metų menininkė atsakė labai paprastai. Ji atskridusi į Vilnių lėktuvu. Galima sakyti, kad nuo lėktuvo prasidėjo pažintis su Lietuva.
Kita vertus, lėktuvai jau yra tapę daugelio žmonių kasdienybe. Kaip ir kitų transporto priemonių atvaizdai, T.Doll paveiksluose jie virsta mūsų civilizacijos kokybės liudijimu.
Naudoja fotografijas
„Aš tapau labai greitai. Visada tapau pasidėjusi paveikslą ant žemės. Man dažniausiai reikia instrukcijos, kaip ir kiekvienam žmogui, kuris įsigyja kokį naują daiktą.
Būtina instrukcija, kad žinotum, kaip viską tinkamai sujungti, kad gerai veiktų. Aš tam dažniausiai naudoju fotografijas“, – savo kūrybos paslapčių neslėpė dailininkė.
Jos paveikslai dideli, nes dailininkei svarbu, kad žmogus ne tik pamatytų, bet tiesiog juste pajustų nutapytus objektus.
Dailininkei patinka pats tapymo procesas, tačiau jos rimtas požiūris į tapybą visada persmelktas humoro.
T.Doll ne tiktai kuria šiuolaikinio žmogaus kasdienybės kolekciją, bet kartu ir ironiškai ją analizuoja.
Tapyba – lyg pokalbis
„Aš ir kiti tokie kaip aš“ – taip pavadinęs parodą 26 metų tapytojas A.Zakarauskas į savo kompaniją tikrai nepriimtų T.Doll.
„Ji smaginasi, – sakė lietuvis, – o aš kankinuosi. Kuo toliau, tuo labiau išgyvenu.
Pavydžiu T.Doll. Ji pasideda drobę ant žemės, vaikšto, taškosi, matyt, gali kelis darbus per dieną padaryti, o aš per mėnesį – tik vieną“.
Jo paroda – apie tapytoją ir tapybą. A.Zakarauskui tapyba – rimtas dalykas, todėl jis visada stengiasi, kad ir paveiksluose to „skausmelio būtų matyti“. Dailininkas prisipažino, kad jam vis sunkiau būti vienam, matyt, todėl jis paveiksluose save padaugina net keletą kartų.
„Kuo toliau, tuo sunkiau prieiti prie drobės, prie dažų. Aš svajoju dėstyti Dailės akademijoje, kur už mane studentai tapys, o aš tik pasakysiu, ką daryti. Juk kitą lengviau pataisyti nei save“, – lyg rimtai, lyg ironiškai dėstė dailininkas.
A.Zakarausko tapyba nuo vokiečių menininkės skiriasi ir spalviniu santūrumu. Pasirodo, dar mokydamasis ketvirtame kurse dailininkas grįžo iš kelionės po saulės išdegintą Ispaniją ir spalvos nunyko. Liko baltos studijos (ar galerijos) sienos ir pilkos grindys.
Įdomu, kad tapytojo atvaizdai jo paveiksluose nedaug kuo primena bohemos atstovą. Tamsiai apsirengęs jis labiau primena kokį valdininką ar banko darbuotoją, kas rytą skubantį į biurą.
„Man svarbi disciplina, – prisipažino A.Zakarauskas. – Man menas – ne gyvenimo būdas, o paprasčiausias darbas. Atsikeli, pavalgai, pažiūri televizorių ir eini į darbą. Tapyti“.
Rimtai dirbdamas dailininkas priekabiai vertina ir savo drobes. Jei rezultatas jam nepatinka – tepa sluoksnį po sluoksnio ant viršaus, kol įgyvendina tai, ką buvo sumanęs.
Toks vyriškas ir labai lietuviškas A.Zakarausko užsispyrimas pasiekti tobulumą žavi daugelį jo kūrybos gerbėjų Lietuvoje ir už jos ribų.
Projektas pristato dailę, džiazą ir kiną
* Projektas „ARTscape“ – ilgalaikė programa, pristatanti dvylikos buvusių ir būsimų Europos kultūros sostinių savičiausius šiuolaikinio vaizduojamojo meno, kino ir džiazo atstovus. Jis yra nacionalinės programos „Vilnius – Europos kultūros sostinė 2009“ dalis.
* Programoje pristatomi Suomijos, Estijos, Austrijos, Nyderlandų, Vokietijos, Jungtinės Karalystės, Portugalijos, Ispanijos, Vengrijos, Belgijos, Italijos ir Prancūzijos šiuolaikinio meno, džiazo ir kino atstovai.
* Galerijos „Vartai“, festivalio „Kino pavasaris“ ir Vilniaus džiazo festivalio surengtas iki 2010 m. truksiantis projektas supažindina lietuvių publiką su pristatomų šalių meninės pasaulėžiūros ypatumais.