Įspūdinga 20 M.Klumo fotografijų paroda atidaryta ne kokioje nors galerijoje, o sostinės prekybos centro „Europa“ trečiajame aukšte.
Mat 41 metų fotografo vizito į Lietuvą tikslas – kuo daugiau žmonių sudominti savo darbais, kuriuose užkoduotas klausimas, kaip turėtume elgtis šiandien, kad šitokį grožį išsaugotume vaikams ir vaikaičiams?
M.Klumas keletą metų bendradarbiauja su „Swedbank“, kuris padėjo rengti kūrėjo parodą Vilniuje. Per savo trumpą vizitą fotografas davė išskirtinį interviu „Lietuvos rytui“.
- Kaip jūs atradote fotografiją?
- Nuo mažens mėgstu anksti keltis, kad nepražiopsočiau grožio, kai bunda gamta ir gyvūnai.
Tačiau negaliu žadinti savo artimųjų ir tempti jų į mišką. Sugalvojau būdą, kaip su kitais pasidalyti vaizdais, kuriuos pamatau aš vienas.
Man buvo keturiolika, kai pasiskolinau tėvo fotoaparatą ir pradėjau fotografuoti. Mokiausi iš žurnalų „Life“ ir „National Geopgraphic“.
- O 18 metų tapote laisvai samdomu fotografu?
- Būdamas 17-kos baigiau mokyklą ir nusprendžiau tuo užbaigti formalų savo išsilavinimą. Nutariau dirbti fotografu.
Norėjau fotografuoti gamtą ir kultūrą, tačiau nenorėjau įsipareigoti kokioms nors korporacijoms, nenorėjau tapti ir spaudos fotografu.
Tai reiškė, kad nebus pinigų. Juk niekas iš pradžių nenorėjo pirkti mano fotografijų. Aš sutikau savo žmoną, kai man buvo 20, o jai 18-ka.
Nuo tada mes dirbame kartu. Turime du vaikus ir šunį.
Tiesą sakant, man buvo bloga nuo mokyklos, aš jos nemėgau. Buvau individualistas, neturėjau kantrybės laukti.
Tarkime, pagal programą kokią nors knygą reikėjo skaityti tik kitąmet, o man norėjosi dabar. Aš labai nekantrus.
- Kaip miške valandų valandas laukiate, kol pasirodys gyvūnas?
- Tai kas kita. Ten darau tai, ką iš tiesų mėgstu. Juk akivaizdu, kad dirbdamas gamtoje turi susitaikyti su faktu, kad tam tikri dalykai (pavyzdžiui, poravimosi sezonas) įvyksta tada, kai turi įvykti.
Jų neįmanoma surežisuoti. Todėl visą laiką turi būti pasiruošęs, atsivėręs, kad galėtum užfiksuoti tą akimirką.
Manyje turbūt susipynę kantrybė ir nekantrumas. Jei aš per 16 savaičių turiu parengti reportažą žurnalui „National Geographic“, nekantrumas – svarbiausias dalykas, nes grįžti su vaizdais būtina laiku.
- Ar pačioje pradžioje jums reikėjo finansinės paramos?
- Ne, nereikėjo. Gyvenau namie iki kokių 18 metų, bet pats susimokėdavau komunalinius ir telefono mokesčius.
Pradinį kapitalą kroviausi virtuvėje skusdamas bulves ir grodamas būgnais naktiniuose klubuose. Uždirbtus pinigus išleisdavau fotojuostelėms.
Pirmieji darbai buvo gamtos fotografijos – peizažai, abstrakcijos, gyvūnų portretai. Po truputį atsirado ir pirkėjų.
Aš tuo metu skaičiau nemažai paskaitų – kalėjimuose, mokyklose ir kitur. Rodydavau vaizdus skaidrių projektoriumi ir pasakodavau apie tai, ką mačiau Švedijoje.
Žmonės man mokėdavo už paskaitą maždaug 25 eurus ir puodelį kavos. Tačiau aš negeriu kavos. Todėl gaudavau vaisvandenių ar ko nors panašaus.
- Kodėl visoms savo fotografijoms rašote tekstus?
Ar neužtektų vien gražių vaizdų?
- Fotografuoju, rašau, kuriu filmus. Tai didžiulė galia. Menas kelia emocijas ir priverčia žmogų pasakyti – užtenka, aš pats galiu kai ką padaryti, aš pats tai pakeisiu.
Manau, kad žmonės, ypač jaunimas, turi pajusti, kad jie yra svarbi visų pokyčių dalis. Nes dauguma iki šiol mano, kad tik valstybės vadovai gali lemti pokyčius. Tarsi jie būtų piemenys, o mes – avys.
Aš tikrai tikiu, kad demokratiškose valstybėse kiekvienas mūsų gali turėti įtakos permainoms. Ką mes perkame, ką vartojame, ką kalbame, kaip vairuojame, kaip balsuojame – viskas yra svarbu.
- Todėl iki šiol skaitote paskaitas?
- Taip, nes esu įsitikinęs, kad pasaulis pasirengęs pokyčiams. Mūsų susitikimą ir parodą rengęs „Swedbank“ – puikus to proceso pavyzdys.
Juk bankas gali ne tiktai rengti paskaitas, parodas, bet ir patarti klientams investuoti į pažangias, energiją ir gamtą tausojančias technologijas ir panašius dalykus. Prisidedant prie pasauliui svarbių projektų galima gauti ir pelno.
- Jūsų naujausias projektas susijęs su Baltijos jūra?
- Taip. Svarstome, kas gali nutikti mūsų jūrai? Kokią Baltiją nori matyti šio regiono žmonės? Ką jie nori palikti vaikams ir anūkams?
Tai bus penki dokumentiniai filmai ir vienas mokomasis.
- Esate sakęs, kad kiekvieną dieną bandote pakeisti savo gyvenimą. Ką konkrečiai keičiate?
- Aš keliauju pernelyg daug, skraidau po visą pasaulį. Dabar visada labai atsakingai apsvarstau, ar mano skrydis į Meksiką ar Mongoliją iš tiesų svarbus.
Be to, kasmet mėginu apskaičiuoti, kiek žalos gamtai padaro mano skrydžiai, ir kasmet sumoku savo nusistatytą 2-3 tūkstančių eurų aplinkosaugos mokestį.
Sodinu medžius. Namuose naudoju organines dujas ir valgau tik Švedijoje užaugintą ekologišką maistą. Stengiuosi kompensuoti tai, ką darau blogai.
Fotografuoti pradėjo paauglystėje
* M.Klumas – vienas garsiausių gamtos fotografų ir dokumentinių filmų režisierių. Jo fotografijos spausdintos žurnaluose „National Geographic“, „Wildlife Conservation“, GEO. Fotografo darbų yra įsigijusios žymiausios pasaulio meno galerijos ir muziejai.
* M.Klumas gimė 1968 m. Švedijos mieste Upsaloje. Fotografuoti pradėjo paauglystėje, o būdamas vos 18 metų tapo laisvai samdomu fotografu, daug keliaujančiu po pasaulį ir fiksuojančiu atokiausias ir unikaliausias mūsų planetos laukinės gamtos vietas ir gyvūniją.
* Už laimėjimus gamtos fotografijos srityje M.Klumui apdovanojimą įteikė Švedijos karalius, o Švedijos princas Carlas Philipas mokėsi pas jį fotografijos ir dokumentinio kino kūrimo paslapčių.
* „Swedbank“ su M.Klumu įgyvendina penkerius metus truksiantį projektą „Expedition Sweden“. Jo tikslas – ne tik parodyti Švedijos gamtos grožį, bet ir įkvėpti žmones saugoti gamtą visame pasaulyje. „Swedbank“ kvietimu menininkas rengia švietėjiškas paskaitas banko klientams ir partneriams Švedijoje, Estijoje, Latvijoje ir Lietuvoje.