Vakarykščiame Tūkstantmečio dainų šventės „Amžių sutartinė“ koncerte Lietuvos nacionalinėje filharmonijoje atgijo lietuvių chorinės muzikos lobynas – nuo Mažvydo giesmės ir pirmųjų profesionalių autorių kūrybos iki šiuolaikinių opusų.
Norintieji išgirsti šią gyvąją chrestomatiją, atliekamą dešimties geriausių lietuvių chorų, sunkiai tilpo į nedidelę salę.
„Mums labai svarbu būti Lietuvoje ir dainuoti čia Tūkstantmečio proga“, – sakė vakaro dalyvė iš Čikagos, choro „Dainava“ choristė Ona Daugirdienė.
„Dainava“ – vienintelis išeivijos kolektyvas, dalyvavęs šiame neįprastame koncerte, sumanytame minint istorinę sukaktį.
Išmoko būti kantrūs
Neįprasta yra pati „Dainava“. Šį vieną geriausių išeivijos chorų išugdė ne diplomuotas muzikas, o inžinierius – 44 metų Darius Polikaitis. Tai entuziastas, visą savo laisvalaikį skiriantis lietuvių muzikai ir darbui su balsingais tautiečiais.
„Mūsų choras nėra jau toks rinktinis, – šypsojosi „Dainavos“ vadovas. – Mes priimame visus, kuriuos tik galime. Choro misija – burti lietuvius, kad jie turėtų kur bendrauti. Bet kartu, žinoma, norisi kuo rimčiau skleisti lietuvišką meną“.
Į Dainų šventę Vilniuje atvyko 35 „Dainavos“ choristai, o Čikagoje į repeticijas jų renkasi dvigubai daugiau. Nauji dainininkai dažniausiai patys susiranda chorą.
„Mūsų kompanija marga, bet visi suprantame, dėl ko renkamės, ir esame kantrūs vieni kitiems, – pasakojo D.Polikaitis. – Repetuodami kalbamės tik lietuviškai“.
Tai čikagiečiams problemų nekelia, nes didžiąją kolektyvo dalį sudaro naujosios bangos emigrantai, o pokario išeivių ir JAV gimusių jų vaikų čia yra perpus mažiau.
Vyriausias „Dainavos“ artistas, kuriam jau sukako 85-eri, taip pat atvyko į Lietuvą paminėti Tūkstantmečio.
Aistra įsižiebė nelauktai
„Darbas su lietuvių chorais man – sielos atgaiva“, – prisipažino D.Polikaitis.
Likimo ironija, kad chorvedžiu jis tapo atsitiktinai, kai prieš 20 metų gavo pasiūlymą vadovauti „Dainavai“. Mat buvo jis laisvalaikiu muzikuojantis diplomuotas inžinierius.
„Neišmaniau kaip „groti“ tokiu daugiabalsiu instrumentu, nes iki tol buvau grojęs tik trimitu, – juokavo muzikas. – Tačiau dirbti su choru man labai patiko, todėl pradėjau lankyti chorvedžių kursus“.
Šiandien D.Polikaitis vadovauja ir lietuvių vaikų chorui „Vyturys“, bažnytiniam kolektyvui bei vyrų sekstetui. Visa jo chorinė veikla susijusi su lietuviška muzika.
„Kažkada dainavome tik išeivių kūrybą, o dabar mūsų kolektyvai niekuo nesiskiria nuo Lietuvos chorų – mums tapo atviri visi lietuvių muzikos turtai“, – džiaugėsi chorvedys.
Tapo triguba švente
„Po dienos darbų susirinkti į būrį ir dainuoti lietuviškai – tai tarsi vitaminai“, – dalijosi savo ilgamete patirtimi „Dainavos“ choristė O.Daugirdienė.
„Dažniausiai tik per repeticijas susitinkame visi pažįstami lietuviai“, – taip savo trauką prie choro aiškino O.Daugirdienės sūnus Kęstutis.
Motina ir sūnus džiaugėsi jau ne pirmą kartą dainos atvesti į Lietuvą.
Dainų šventėje „Amžių sutartinė“ dalyvauja ir daugiau čikagiečių šeimų. Pirmą kartą pamuzikuoti į Lietuvą visą šeimą – žmoną, du sūnus ir dukterį – atsivežė ir D.Polikaitis.
Jo vaikai pasirodys Dainų dieną „Tūkstantmečio aušrų dainos Lietuvai“ jaunių chore. „Dainavos“ dar laukia ir iškilmingos liepos 6-osios mišios Šv.Kazimiero bažnyčioje.
„Ši kelionė visiems čikagiečiams yra triguba šventė: prisilietimas prie Lietuvos tūkstantmečio, proga pakeliauti po Lietuvą ir susitikimai su savo giminėmis bei draugais“, – džiaugėsi D.Polikaitis.