„Va, iš sesers vyro gavau. Išdidžiai nešioju įsisegusi“, - rodo 35 metų dailininkė į švarko atlapą, kuriame įsegtas ženkliukas su jos nupieštu ženklu. I.Kukenytė stebisi, kiek daug jis yra naudojamas - ne tik plakatuose ir knygose, bet ir ant kepuraičių, marškinėlių, įvairiausių kitų daiktų. „Tuoj ant kojinių pradės dėti“, - juokėsi I.Kukenytė. Tačiau dailininkei atrodo, kad visur ženklas puikiai tinka, nors kai kurių plakatų dizainas ir nebūna priderintas prie ženklo stilistikos.
Iš tiesų, ženklas prilipo ir visiems įtiko, nes per dešimt metų, kai jis buvo išrinktas, I.Kukenyte niekas nesusidomėjo ir priekaištų, regis, neturėjo.
„Iki šiol džiaugiuosi tuo, kas sukurta. Tai ne toks darbas, kai praėjus laikui pradedi matyti klaidų. Dirbome su komisija, tai nebuvo vien mano sprendimas, kaip tas ženklas turi atrodyti. Jis buvo tobulinamas pakankamai ilgai ir tikrai yra padarytas gerai, jis nesensta“, - džiaugėsi dizainerė.
Darbą taisė kelis mėnesius
1997 metų pabaigoje paskelbtame konkurse dalyvavo 63 autoriai, kurie pateikė apie 300 darbų. Konkurso kataloge matyti, kad dalyvavo ne tik profesionalūs dailininkai, bet ir moksleiviai, todėl komisijai turėjo būti nesunku išrinkti tris finalininkus. Šie, gavę komisijos narių pastabų, turėjo darbus pataisyti. Geriausiu darbu buvo išrinktas I.Kukenytės ženklas, ji gavo 5 tūkst. litų premiją.
Tuomet komisijos pirmininku buvo Lietuvos heraldikos komisijos pirmininkas E.A.Rimša, dailininkai J.Galkus, A.Každailis, G.Raudonius, prezidento patarėjas istorijos ir kultūros klausimais G.Ilgūnas ir Lietuvos tūkstantmečio valstybinės komisijos sekretorius A.Vaškevičius.
I.Kukenytė, kuri 1997 dar mokėsi Vilniaus dailės akademijoje, kartu su visu kursu gavo užduotį - sukurti ženklą, skirtą Lietuvos vardo tūkstantmečiui paminėti. Komisijai ji pateikė tris variantus: stilizuotą žaltį, Gediminaičių stulpus ir Vytį.
„Nieko keista, kad buvo pasirinktas Vytis. Istoriškai Vytis naudotas nuo XIV a. kaip kunigaikščio valdžios simbolis. Jis yra vienas iš seniausių antspaudinių simbolių. Tai, kad mūsų herbas yra Vytis, taip pat buvo svarbu“, - komisijos sprendimą komentavo dailininkė, kuri savo darbą dar taisė apie tris mėnesius.
Anot I.Kukenytės, pirmasis ženklo variantas buvo per daug primityvus, panašus į olų piešinius, todėl buvo stengtasi labiau priartėti prie antspaudo, o ne akmenyje įrėžto simbolio stilistikos. Dailininkė mano, kad būtent dėl Vyčio simbolio ji ir nugalėjo savo konkurentus. Nors kurdama ženklą dizaino studijas tuo metu studijavusi I.Kukenytė su istorikais nesikonsultavo, tačiau nemažai laiko praleido bibliotekose, ieškodama anstpaudų pavyzdžių ant monetų ir kitų objektų.
Knygos viršelis pasakoja istoriją
Vis dėlto dailininkę ši sėkmė dalyvauti kituose konkursuose nepaskatino. „Esu užkrauta darbais leidykloje, nebelieka laiko imtis kitokio darbo“, - sakė dizainerė, per metus sukurianti 70-80 knygų viršelių. Ji yra dirbusi ir dizaino agentūrose, tačiau knygų leidyba yra artimiausia.
„Mane žavi, kad tai yra tarpinis variantas tarp vaizduojamojo meno ir literatūros. Kuri knygos viršelį kaip atskirą kūrinį, bet iš tiesų juo pasakoji kažkokią istoriją. Parodai, kas yra knygos viduje, kokios literatūros gali tikėtis“, - pasakojo I.Kukenytė, kurios sukurti viršeliai yra gerai pažįstami Lietuvos skaitytojams.
Knygas kartais papuošia ir įspūdingos dailininkės pastelės. Specialiai viena buvo nupiešta P.Hoego knygai „Tylioji mergaitė“. Dar viena - nebaigta - studijoje laukė pokalbio pabaigos.