Kalvių poros kūrinys papuošė Mažosios Lietuvos miestelį (nuotraukos)

Aldona Aleksėjūnienė
Nužydėjo ir nukrito šešių simbolinių augalų žiedlapiai, liko grūdai ant stiebų. Kad vėl kristų į dirvą, iš kurios juos Žemė iškėlė, o sėjiko tikėjimas užaugino. Todėl lietuvis vėl sės grūdą į žemę, kad augintų derlių. Žiūrės į lemties ženklus danguj ir lauks kupos. Taip per 1000 metų, taip ir ateity. Tikėjimu augti ir auginti gyvas kiekvienas žmogus ir visa Lietuva. Kiekvienam – sava.
Aida ir Darius po atidengimo iškilmių buvo apvainikuoti ąžuolo lapų vainikais.
Daugiau nuotraukų (1)
Tai įspūdis pabuvus Lietuvos vardo tūkstantmečiui skirtos skulptūrinės kompozicijos atidengimo iškilmėse mažame Vakarų Lietuvos miestelyje, Saugose prie kelio Šilutės-Klaipėda. Šeštadienį iš akmenų ir metalo gimtajai seniūnijai ją dovanojo jauna kalvių pora iš netolimo Vilkyčių kaimo.
25-erių Aida ir Darius Viliai, profesionalūs metalo plastikos menininkai, Saugoms dovanojo penkioliktąją savo sukurtą skulptūrą. Keturiolika jų jau stovi gimtuosiuose Vilkyčiuose, kur, pasak Dariaus mamos 59-erių Ievos, sūnus aiškiai žengia garsiojo Salantų kūrėjo Viliaus Orvido keliu.
„Žiūrėdamas, kaip sūnus ir marti kūrė šį Lietuvos vardo tūkstantmečiui skirtą paminklą, aš sukūriau eilėraštį“, - sako 75-erių Dionizas Vilius, menininko tėvas. „Galingas perkūne, valdove žaibų, buvai tu senovėj lietuvių dievu, tau aukurai degė šventuos ąžuolynuos, skambėjo tau giesmės ir dainos vaidilų, kapojai tu priešus ugniniais kardais, kai veržės kiti čia su savo dievais...“
Aida ir Darius po atidengimo iškilmių buvo apvainikuoti ąžuolo lapų vainikais, sodietė Virginija Razutienė įteikė žemuogių kraitelę ir darželio gėlių puokštę, „Vakarės“ etnografinis ansamblis ir Saugų Jurgio Mikšo pagrindinės mokyklos vaikai padainavo ir pagrojo, seniūnė Anstazija Oželytė už neįkainojamą meistrų triūsą nuoširdžiai padėkojo.
„O mes norime padėkoti savo pagalbininkams, - sako Darius.- Tai Vilkyčių pagrindinės mokyklos moksleiviai Jonas Ramanauskas, Martynas Barkauskas, Aivaras Milius, Evaldas Briedis. Vaikinai petys petin su mumis seniai dirba ir mokosi, kaip prakalbinti geležį, akmenį, medį“
Aida ir Darius Viliai iš akmens ir metalo skulptūrą viešajai erdvei sukūrė pirmą kartą. Iki tol stogastulpius ir kitas kompozicijas kūrė iš metalo ir medžio, tik vienos puošybai panaudojo mažą akmenuką. Su Lietuvos vardo minėjimo tūkstantmečiu krašte prasidėjo naujas etapas jų kūrybos kely. „Didžiausias akmens ir metalo skulptūrinis akcentas iškils Švėkšnoje, bet iki metų galo kažin ar spėsime iškalti, nes jis sudėtingiausias, o mums labai trūksta laiko“, - sako D.Vilius.
Švėkšnos gyventojas Petras Stanslovas pavasarį sukūrė būsimo paminklo maketą, seniūnija renka aukas. Tikėtasi liepos 26—ąją, per šv. Oną, atidengti, bet jau aišku, kad nepavyks.
Paminklo kertinė dalis - 34 tonų svorio lauko akmuo, iš kurio kyla į dangų metalo šakos, tarsi susivijusios rankos. Vieta - Parakaunyčios kalnas Pavilnučio kaime, prie įvažiavimo į Švėkšną. Čia 1948 metais stovėjo daržinė, į kurią sovietai prieš tremtį į Sibirą grūdo švėkšniškius. Prieš šimtmetį, 1831 metais, ant šio kalno telkėsi prieš carinę Rusiją kovoję sukilėliai.
Didžiausias seniūnijoje rastas akmuo - 3,8 metro aukščio ir 2,10 metrų skersmens - iš Ramutei Toleikienei priklausančio sklypo Užlaukio kaime buvo pervežtas į Parakaunyčią kovą. Dirbo UAB „Mažeikių strėlė“ technika, paslauga atsiėjo 2,8 tūkst. litų. Galintys prisidėti lėšomis prašomi pervesti pinigus į specialią Švėkšnos bendruomenės sąskaitą LT 155010200014000942 Šilutės kredito unijoje.
Saugos ir Švėkšna yra ne vieninteliai Vakarų Lietuvos miesteliai, kuriantys ir statantys Lietuvos vardo tūkstantmečiui skirtus skulptūrinius simbolius. Prieš porą savaičių Vainuto miestelio dailidė Robertas Armonas senoviniais kaltais iškalė ir išskaptavo 800 kilogramų svorio ir 1,2 metro aukščio ąžuolinę patrankos skulptūrą, Vainuto herbo simbolį.
Dvidešimt sviedinių jai savo dirbtuvėse ištekino gyvenvietės meistras Nerijus Skurdelis, postamentą iš skaldyto akmens ir betono sumūrijo Kazimieras Bidva, metalinius įtvarus kalė Zigmas Birbalas. Ši kompozicija atkartoja piešinį miestelio herbe. Magdeburgo teises ir herbą su jame pavaizduota patranka Vainutas gavo 1792m. iš Lenkijos ir Lietuvos karaliaus Stanislovo Augusto. Paminklas pastatytas prie Šilutės-Šilalės-Tauragės kelių sankryžos Vainuto miestelio pakrašty. Žemaičių Naumiesčio seniūnijos žmonės ant Žaliojo kalno ir prie Juodžių piliakalnio netrukus, liepos 6-ąją, atidengs du paminklinius akmenis, skirtus Lietuvos vardo tūkstantmečiui.
O Kintų bendruomenė tą dieną siųs elektroninius laiškus savo pirmininkui buriuotojui Andriui Varnui, kuris nuo 2008 liepos savo jachta „Ragainė II“ keliauja aplink pasaulį . „Jei bus ryšys, siųsime linkėjimus, priminsime pamarį, Lietuvą ir bendrystės saitus „- sako Rita Tarvydienė, Kintų Vydūno kultūros centro vadovė.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App StoreGoogle Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2026 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.