Šis programos „Vilnius – Europos kultūros sostinė“ renginys išsamiai apžvelgs pasaulio kino istorijos pamatus.
Klasikinių filmų peržiūros du kartus per savaitę vyks buvusio Pranciškonų vienuolyno kieme (dabar – „Piano.lt“ kiemelis) Vilniuje.
Rengėjams rūpėjo ištakos
Peržiūras rengia Jono Meko centras, o už programos turinį atsakingas pats J.Mekas ir jo bendraminčiai – žurnalo „Village Voice“ kino kritikas Robertas Halleris ir Prinstono universiteto kino istorijos dekanas P.Adamsas Sitney.
Pasak kino maratono kuratoriaus Artūro Jevdokimovo, būtent todėl programoje jaučiamas lengvas kryptelėjimas į eksperimentinio kino pusę.
Programą sudariusi trijulė pasistengė, kad kiekvienas filmas reikštų svarbaus kino istorijos reiškinio ar krypties pradžią.
Kino maratono programa sudaryta specialiai Lietuvos žiūrovams. A.Jevdokimovas beveik neabejoja, kad ji vėliau keliaus po pasaulio sinematekas.
Yra ir erotinių filmų
Įvairiausių formatų filmų kopijos į Lietuvą atkeliauja daugiausia iš Europos – Frankfurto kino instituto ir Paryžiaus sinematekos. Vilnių pasieks daugiau kaip 100 filmų.
Būsimoje programoje atsispindės ir techninė kino raida (pirmieji garsiniai ar spalvoti filmai), ir estetinės kryptys (siurrealizmas, ekspresionizmas, neorealizmas, poetinis kinas).
Rengėjai nepamiršo nacizmo propagandininkės Leni Riefenstahl su „Valios triumfu“, Terence'o Youngo pirmojo filmo apie Džeimsą Bondą „Daktaras Ne“, erotinio kino ištakų.
Traukinys išgąsdino žiūrovus
Vakar pamatėme kino pradininkų brolių Auguste'o ir Louis Lumiere'ų filmus, taip pat pirmuosius Georges'o Melieso kūrinius. Šio režisieriaus sukurtais specialiaisiais efektais kino kūrėjai naudojasi ir šiandien.
A. ir L.Lumiere'ų filmus įdomu žiūrėti dėl to, kad jie primena apie kino magijos prigimtį.
Ne taip jau paprasta įsivaizduoti, kad per pirmą viešą ir mokamą seansą parodyta A. ir L.Lumiere'ų juosta „Traukinio atvykimas į stotį“ buvo ir pirmasis siaubo filmas.
Juokai juokais, bet kino istorikai, kuriems niekada nenusibosta narstyti kino istorijos pradžios, visai rimtai šį šiuolaikinio žmogaus požiūriu nekaltą traukinio atvykimą į peroną kartais pavadina tikru siaubu.
Tai paliudijo ir amžininkų atsiminimai, ir laikraščių karikatūros, kuriose vaizduojami išsigandę į juos lekiančio traukinio žiūrovai.
A. ir L.Lumiere'ai buvo ir vieni pirmųjų kino kūrėjų, perpratusių masinio žiūrovo psichologiją. Legenda byloja, kad stebuklingą verslininkų gyslelę turėję broliai mokėjo pergudrauti žiūrovus. Kai trumpų gyvenimiškų filmų verslas kūrėjams pradėdavo strigti, jie tiesiog pastatydavo miesto aikštėje neveikiančią kamerą. Naivūs praeiviai manydavo, kad yra filmuojami.
Tą pačią savaitę filmų lankomumas padidėdavo – kiekvienas kino teatre norėjo pamatyti save, užfiksuotą juostoje.