Kaip Eltai sakė knygos sudarytoja Bernadeta Markevičienė, pagrindinis šios knygos tikslas - parodyti ir užfiksuoti K.Kymantaitę kaip asmenybę, kaip labai įvairiapusį žmogų, nes aktoriniai ir režisūriniai K.Kymantaitės darbai jau yra aprašyti teatrologės Audronės Girdzijauskaitės monografijoje.
„Kartu su K.Kymantaitės dukra aktore Agne Gregorauskaite knygoje sutelkėm dėmesį į tai, apie ką iki šiol nebuvo skelbta spaudoje, - ties K.Kymantaite kaip motina, moterimi, žmona, kuri taip pat turėjo talentą puikiai rašyti, lengvai valdė plunksną“, kaip ir buvo gera „pasakorka“. Knygoje siekėme pateikti ir jos pirmąsias publikacijas studentų laikraščiuose dar smetoniniais laikais studijuojant Kaune, ir vėliau pokariu rašytas puikias recenzijas apie savo draugų, kolegų spektaklius. Labai įdomus K. Kymantaitės rašymo stilius, gražūs ir jos prisiminimai palydint į Anapilį išėjusius savo kolegas ir pažįstamus, taip pat publikacijos jubiliatams“, - kalbėjo B.Markevičienė.
Knygoje yra ir K. ymantaitę pažinojusių žmonių prisiminimų skyrelis, taip pat skyrius, skirtas K. Kymantaitės šeimai. „Atidavėm pagarbą jos vyrui Juozui Banaičiui, apie kurį pastaruoju metu, kaip apie buvusį tarybinį ministrą, nedaug kas berašo.
Knygoje rašoma ir apie K.Kymantaitės nuoširdų darbą su Jurbarko, Tauragės, Rokiškio, Trakų mėgėjų teatrais, kuriuose ji buvo sava tarp savų žmonių, ir apie bene seniausiai Lietuvoje iki šiol rodomą labai populiarų spektaklį - K.Kymantaitės režisuotą „Žaldokynę“, - kalbėjo knygos sudarytoja.
K.Kymantaitės gimimo šimtmetį numatoma oficialiai paminėti rugsėjo 25 dieną Nacionaliniame dramos teatre, šia proga bus rodomas ir legendinis „Žaldokynės“ spektaklis, pernai atšventęs 60 metų jubiliejų.
Pasak B.Markevičienės, gausiai iliustruota bemaž 400 puslapių knyga „Reikalauju kūrybos laisvės“ yra išleista nedideliu tūkstančio egzempliorių tiražu, jos leidimą parėmė Kultūros ministerija. Knyga iki rudens keliaus per Lietuvą - numatomos jos sutiktuvės Jonavoje, Trakuose, Rokiškyje, kituose šalies miestuose, kur aktyviai veikia mėgėjų teatrai.
Knygą išleidusi visuomeninė organizacija „Forumas kultūros eksperimentas“ su „Žuvėdros“ leidykla taip pat inicijuoja K.Kymantaitės atminimo įamžinimą memorialine lenta prie pastato sostinės Beržyno gatvėje, kuriame aktorė ir režisierė gyveno. Gimtuosiuose Kuršėnuose (Šiaulių r.) aktorei ir režisierei K.Kymantaitei šimtmečio proga neseniai atidengtas koplytstulpis.