Pirmas dvi mugės dienas dalyvių nuotaiką kėlė vis didėjantis žiūrovų srautas, o nuo penktadienio galerininkai atidžiai dairėsi, ar kaimynų stende neatsiras dar vieno raudono taškelio, reiškiančio, kad juo pažymėtas kūrinys yra nupirktas.
Net Seimo nario Artūro Zuoko ar ministro pirmininko Andriaus Kubiliaus pasirodymas parodoje nesukėlė tiek kalbų, kaip japonų kolekcininkų, Vokietijos muziejų atstovų ar Paryžiaus „Palais de Tokyo“ direktoriaus atvykimas.
Vienas pirmųjų latvių dailininko darbą įsigijo žinomas rusų kolekcininkas, muzikos kritikas Artiomas Troickis. Vienintelė į mugę atvykusi Estijos galerija „Artdepoo“ taip pat pardavė kelis paveikslus.
Kainos – solidžios
Latvių galerijos sekmadienį pasibaigusioje mugėje pardavė tapybos darbų, piešinių ir skulptūrų.
Joje apsilankęs „Sotheby's“ meno instituto Londone meno rinkos studijų vadovas Iainas Robertsonas gerokai nustebo išgirdęs, kad penktadienį nupirkti pirmieji kūriniai.
I.Robertsonas buvo įsitikinęs, jog krizės sąlygomis didžiausia mugės vertybe taps įvairių šalių galerijų kontaktai, taip pat naujų įdomių autorių paieškos.
Svečio užrašų knygelėje atsirado nemažai mugėje rodomų dailininkų pavardžių, tarp jų ir lietuvių fotomenininkas Antanas Sutkus.
Meno rinkos ekspertą gerokai nustebino faktas, kad mugėje paveikslai buvo parduoti už 35 tūkst. litų ir didesnes sumas.
„Man jūsų mugė iš karto pasirodė labai perspektyvi, todėl džiaugiuosi, kad tai patvirtino ir pirmieji sandoriai“, – sakė I.Robertsonas.
„Norėjau pasižvalgyti, bet nelabai tikėjausi ką nors parduoti. Todėl smagu, kad jau pardavėme vieną paveikslą už gana solidžią sumą.
Jį nupirko žavinga ponia. Porą dienų apžiūrinėjo, o po to atnešė pinigus. Beje, ši mugė iš kitų išsiskiria tuo, kad tarp žiūrovų – daug gražių moterų“, – kalbėjo Danijos galerijos „NB Gallery“ savininkas Thorkildas NB Nielsenas.
Kūrinių kainos – visus žiūrovus dominanti tema. Net ir tie, kurie šį sykį dar nesiruošė nieko pirkti, atidžiai studijavo eurais ir litais užrašytas kainas.
„Buvau susitaupiusi 400 litų. Maniau, įsigysiu mugėje paveikslą naujam butui.
Radau ir patikusį darbą, bet nepavyko nusiderėti“, – apgailestavo garbaus amžiaus ponia iš Kauno. Jai patikę Jurgitos Gerlikaitės darbai Vilniaus galerijos „D'Arijaus papuošalai“ stende kainavo daugiau nei tūkstantį litų.
Suvažiavo iš visos Lietuvos
Nors mugėje pristatytos galerijos iš pačių įvairiausių Lietuvos miestų ir miestelių, niekas nesitikėjo, kad sunkmečiu į ją atvyks žiūrovų iš Alytaus, Klaipėdos, Kauno ar Panevėžio.
Vakariečiai galerininkai negalėjo atsistebėti, kad į mugę atėjo tiek daug šeimų su vaikais.
Visus gerai nuteikė ir mugėje talkinusių Dailės akademijos studentų profesionalumas bei entuziazmas.
„Čia puiki aplinka, daug lankytojų, galimybė per kelias dienas pamatyti meno darbų, sukurtų tokiose skirtingose šalyse kaip Argentina, Islandija ar Austrija“, – mugės privalumus vardijo lenkų galerijos „Municipal Gallery BWA“ atstovė.
Viešnios manymu, vienintelis nemalonus dalykas – daugybę valandų išsėdėti savame stende. Dar gerai, kad mugės dienomis orai nebuvo labai karšti, nors į atidarymą suplūdus minioms meno mėgėjų salėse tiesiog nebebuvo kuo kvėpuoti.
Vis dėlto galerininkai ne tik sėdėjo prie savo menininkų darbų, bet ir spėjo pasižvalgyti, susipažinti su kaimynais. Vakarietiškose mugėse neįprasta, kad vienas galerininkas savo klientą atvestų pas konkurentus iš kitos galerijos. O Vilniuje tai vyko gana dažnai.
Įdomu, kad lietuvių autorių kūrinius nusprendė nusipirkti net keli mugėje dalyvaujantys galerininkai – iš Danijos, Austrijos. Iš lietuvių autorių pirmieji buvo parduoti Leopoldo Surgailio, Jovitos Aukštikalnytės, Vytauto Kasiulio darbai.
Darbus pirks iš dirbtuvių
Tai, kad pirmiausia perkami ne lietuvių, o iš svetur atvykusių galerijų autorių darbai, – nenuostabu. Juk po mugės tie darbai iškeliaus iš Lietuvos.
Todėl kai Indijos, Italijos, Argentinos ar Kazachstano galerininkai džiaugėsi pardavę po keletą kūrinių, dauguma Lietuvos galerininkų tik žvalgėsi į kainas ir pavardes užsirašinėjančius žiūrovus.
„Jono Švažo sūnus sakė, kad jam skambino keletas žmonių derėtis dėl tėvo paveikslų, kuriuos mes pristatome mugėje“, – kiek susierzinęs kalbėjo Klaipėdos galerijos „Baroti“ savininkas Isroildžonas Baroti.
Panašūs dalykai vyko ir kitų Lietuvos galerijų stenduose.
Akivaizdžiai domėtasi Šarūno Saukos paveikslais ar garsiosios „Krantinės arkos“ skulptūros autoriaus Vlado Urbanavičiaus „Žiedu“.
Bet gali nutikti ir taip, kad kol vieni bandys su autoriais suderėti mažesnę kainą, jų išsirinktą darbą nupirks kiti.
Gal kaip tik meno mugės pagaliau išgyvendins meno rinkai formuotis Lietuvoje trukdančią praktiką, kai galerijoje pamatyti kūriniai perpus pigiau nuperkami jų autoriaus dirbtuvėje.
Per 5 dienas mugėje apsilankė apie 8 tūkst. žmonių.
* * *
Mugės stiprybė – bendradarbiavimas
Iainas Robertsonas, „Sotheby's“ meno instituto Londone meno rinkos studijų vadovas
„Vilniaus meno mugės privalumas – bendradarbiavimas. Lietuvos meno rinka nėra didelė. Bet tai – ne kliūtis rengti sėkmingą meno mugę. Svarbu, kad ji taptų regiono traukos centru: trijų Baltijos šalių, Baltarusijos, Ukrainos. Jei sugebėsite pratęsti jau pradėtą bendradarbiavimą su Balkanų ir Skandinavijos šalių galerijomis, bus tik geriau. Tai gali sudominti nemažai meno kolekcininkų, muziejų kuratorių.
Rusijos kolekcininkai ir galerijos taip pat galėtų padėti ūgtelėti Baltijos šalių meno rinkai.“