„Mes nekonkuruojame su kino teatrais. Geram kinui reikia ypatingų techninių sąlygų, kurias gali užtikrinti tiktai specialiai įrengtos salės.
Manau, kad svarbiau yra filmas, o ne netradicinė jo rodymo aplinka“, – įsitikinusi Dagnė Vildžiūnaitė, sumaniusi lietuviškų ilgo metražo debiutinių filmų programą „Jauni. Alkani“ rodyti Mokytojų namų kieme.
Ateina ne tik kinomanai
Lietuvoje rodyti filmus viešose erdvėse vienas pirmųjų sumanė kino režisierius Arturas Jevdokimovas.
Jis rengia daugiau kaip dešimtmetį netradicinėse vietose vykstantį trumpo metražo filmų festivalį „Tinklai“, o šiuo metu rūpinasi, kad sostinėje sklandžiai vyktų kino istorijos klasiką pristatantis projektas „52 savaitės. Kino maratonas“.
„Į kiemą, aikštę ar gatvę ateina ne tik kinomanai. Čia užsuka įvairūs žiūrovai, net ir atsitiktiniai. Dalis jų susidomi kinu ir vėliau eina į kitus kino renginius“, – sakė A.Jevdokimovas.
Anot jo, tokiose peržiūrose yra mažiau snobizmo – jei nepatinka filmas, gali atsistoti ir išeiti, nereikia brautis per kitų žiūrovų kojas. Be to, filmo metu žiūrovai gali aptarinėti vienas su kitu tai, ką mato ekrane.
Pasak A.Jevdokimovo, neigiamas kino rodymo lauke bruožas yra tas, kad peržiūros brangiai kainuoja – reikia vaizdo ir garso aparatūros, ekrano, dažnai tenka įrengti ir sėdimąsias vietas, pasirūpinti saugumu.
Viešose erdvėse kino peržiūras rengiantys prodiuseriai sakė, kad amžina problema – nenuspėjami orai.
„Gali visą dieną lyti, o prieš seansą išsigiedrinti. Nors seanso metu orai bus nuostabūs, žiūrovų susirinks mažiau, nes juos jau dieną atbaidė prasti orai“, – kalbėjo A.Jevdokimovas.
D.Vildžiūnaitė neslėpė, jog žiūrėti kiną Mokytojų namų kieme kartais trukdo ir čia įsikūrusios kavinės lankytojai.
Jie turi vakaro planų, visai nesusijusių su kinu.
Mokestis atbaido išgėrusius
Įprasta manyti, kad kiemuose rodomi filmai populiarūs dėl galimybės juos pamatyti nemokamai.
„Mokami seansai atbaido nedaug žiūrovų, dažnai tuos, kurie ateina išgėrę ir trukdo kitiems. Tai yra gerai.
Prieš keletą metų Klaipėdoje simbolinį mokestį įvedėme vien dėl to, kad pasidarė sunku suvaldyti chuliganus ir išgėrusius piliečius“, – sakė A.Jevdokimovas.
„Sudominti nemokamomis peržiūromis netradicinėje erdvėje įmanoma tik vieną kartą.
Vis dėlto svarbu ir tai, kas ir kaip rodoma“, – tikino D.Vildžiūnaitė.
Vilioja muzika ir autoriai
Tarkim, programos „52 savaitės. Kino maratonas“ nebyliojo kino peržiūrose sostinės kiemelyje „Piano.lt“ filmai įgarsinami gyvai.
Tuo tarpu programos „Jauni. Alkani“ žiūrovai gali pabendrauti su filmų autoriais.
Tiesa, pasak D.Vildžiūnaitės, lietuvių publika ne itin noriai kamantinėja režisierius. Tai dažniausiai tenka daryti vakaro vedėjams.
Su publika jau susitiko režisieriai Audrius Juzėnas, Algirdas Dausa, Andrius Šiuša, Kristijonas Vildžiūnas, Šarūnas Bartas, operatorius Algimantas Mikutėnas, aktorė Larisa Kalpokaitė.
Su žiūrovais buvo pasirengęs bendrauti ir lietuvių kino klasikas Marijonas Giedrys, bet susilaužė koją ir negalėjo pristatyti savo debiutinio filmo „Svetimi“.
Tikisi ir naudos
„Forum Cinemas Vingis“ rinkodaros vadovas Dainius Beržinis:
„Įvairiausios kino peržiūros atvirose Vilniaus erdvėse mūsų visiškai negąsdina ir iš mūsų nenuvilioja žiūrovų. Šiaip ar taip, mes rodome naujausius filmus šiuolaikine technika. Už tai žiūrovai moka nemažus pinigus. Kiemuose nemokamai rodomi filmai paprastai būna tik fonas, suburiantis draugus ir klasikinio kino mėgėjus. Be to, po atviru dangumi rodomi filmai privilioja ir kinu visiškai nesidominčius žmones. Galbūt jie, susidūrę su ekrano magija, ateityje užsuks ir pas mus.“