Į festivalio programą šįmet grįžo dedikacijos Th.Mannui.
Buvo lyg ir sutarta, kad rašytojo gyvenimo ir kūrybos peripetijos jau išnarstytos.
Tačiau publika pasipriešino ir pasiekė savo.
Pasirodė vokiečių aktoriai
Th.Manno namelio terasoje improvizaciją surengė vokiečių aktorių duetas – Ute Maria Lerner ir Markas Weigelis.
Jie suvaidino sąmojingą Erikos ir Klauso Mannų pokalbį atskleisdami netikėtų rašytojo šeimos gyvenimo detalių.
„Jau seniai rodome šiuos skaitymus, bet dar niekada nebuvome taip arti Mannų šeimos“, – prisipažino aktoriai.
Rado nežinomų faktų
Th.Manno gerbėjai prisimins ir profesoriaus Hermanno Kurzke's viešnagę festivalyje.
Tai buvo reta proga įsigyti jo naują knygą apie Th.Manną „Gyvenimas – kaip meno kūrinys“ („Versus aureus“).
„Visos ankstesnės Th.Manno biografijos buvo kritiškos jo atžvilgiu. Manoma, kad rašytojas buvo šaltas žmogus. Aš suradau nežinomų tekstų ir faktų, bylojančių ką kita, ir pabandžiau suprasti Th.Manną“, – sakė H.Kurzke.
Sena festivalio gija netikėtai išniro ir dailės programoje.
Prieš 12 metų mažai kas žinojo apie Nidos dailininkų kolonijos palikimą – atverti jį žmonėms buvo vienas Th.Manno festivalio tikslų.
Šiemet pristatyta jau penktoji paroda, atskleidžianti neseniai į gimtuosius kraštus sugrįžusį Nidos ir Rytprūsių dailininkų palikimą.
Muzikantai išsiugdė įpročius
Kodėl neįteisinus ir Nidos muzikantų kolonijos, kuri jau 12 metų buriasi Th.Manno festivalyje? Vos atvykę į pajūrį jie groja ir dainuoja: nuo ryto muzika skamba Nidos vidurinėje mokykloje, Th.Manno namelyje ir net būstuose, kuriuose jie nakvoja.
Jie kartu pusryčiauja, o vakarais po pasirodymų būriuojasi prie Evangelikų liuteronų bažnyčios dalydamiesi įspūdžiais.
Nuo pirmojo festivalio „Aidijos“ choro dainininkai atvyksta į Nidą per savo atostogas kasdien repetuoti ir daug koncertuoti.
Klausytojai jų niekada nepaleidžia iš bažnyčios be papildomų kūrinių.
„Tai – pats intensyviausias ir pats nerūpestingiausias mūsų sezonų tarpsnis“, – sakė greitai 20-metį švęsiančio kolektyvo vadovas Romas Gražinis.
Šiemet festivalyje „Aidija“ atliko bene spalvingiausią ir sudėtingiausią per šio renginio istoriją repertuarą, apimantį net penkis šimtmečius.
Ne daug kam žinoma XVI-XVII amžių Lietuvos muzika iš senųjų tabulatūrų (dalyvavo ir vargonininkas Balys Vaitkus) išties papuošė festivalį.