Čia sukiojosi dizainerė Vivienne Westwood, serialo „Roma“ žvaigždė Jamesas Purefoy, filmo „Eragonas“ žvaigždė Sienna Guillory, aktorius Dexteris Fletcheris.
Jie žvelgė į oranžiniais drabužiais vilkinčių budistų vienuolių būrelį ir į pagrindinę filmo „Birmos VJ. Reportažai iš uždaros šalies“ žvaigždę.
Norint ją įžiūrėti garsenybių minioje, reikia įdėti daug pastangų. Tai neaukšto ūgio, smulkaus sudėjimo vaikinas, avintis nudrengtais sportiniais bateliais ir iki pat ausų užsismaukęs kepurę su snapeliu.
Nieko nuostabaus. Šis vaikinas jau keletą metų stengiasi niekam nekristi į akis, susilieti su minia, būti nepastebimas. Mat gimtojoje Birmoje (Mianmare) jam gresia kalėjimas iki gyvos galvos.
Jo slapyvardis – Joshua. Jis – videožurnalistas, kartu su kitais kolegomis filmavęs neramumus gimtinėje.
Jų nufilmuotos medžiagos pagrindu danų režisierius Andersas Ostergaardas ir sukūrė filmą „Birmos VJ. Reportažai iš uždaros šalies“.
Pelnė kelis apdovanojimus
Joshua su bendraminčių grupe, pasivadinusia „Demokratinis Birmos balsas“, mėgėjiškomis kameromis didžiausiame Birmos mieste Rangūne nufilmuotą medžiagą slaptais kanalais perdavė pasaulio žiniasklaidai.
Vieną šios juostos seansą Lietuvos kino mėgėjai matė šiųmečiame „Kino pavasaryje“, bet jį turėtų pamatyti ir platesnė auditorija. Ne vien todėl, kad filmas pelnė kelis prestižinius apdovanojimus Amsterdamo, Kopenhagos ir „Sundance“ kino festivaliuose.
„Žiūrint šį filmą atmintyje iškyla mūsų šalies 1991 m. sausio įvykiai, kai sovietai blokavo iš Lietuvos sklindančią informaciją, kai kariuomenė lygiai taip pat bandė susidoroti su taikiu pasipriešinimo judėjimu.
Be to, esu įsitikinusi, kad šis kūrinys gali išprovokuoti vaisingas diskusijas apie žmogaus teises – ne tik apie jų pažeidimus Birmoje, bet ir apie jų padėtį Lietuvoje“, – sakė Londone gyvenanti lietuvių režisierė Dalia Ibelhauptaitė. Ji šiuo metu rūpinasi, kad A.Ostergaardas rudenį Vilniuje pats pristatytų savo kūrinį.
Lietuvės vyras D.Fletcheris jau keletą metų bendradarbiauja su organizacija „Amnesty International“. Pasak jo, svarbu, kad populiarūs žmonės remtų kovą už žmogaus teises.
Tarkime, aktorius Richardas Gere'as jau ne vienerius metus rūpinasi žmogaus teisėmis Tibete ir Birmoje.
Filmui „Birmos VJ. Reportažai iš uždraustos šalies“ tai neabejotinai padėjo – ir britų žiniasklaidoje, ir visuomenėje pastaruoju metu daug kalbama apie šios šalies problemas.
Protestuoja prieš režimą
Filmas „Birmos VJ. Reportažai iš uždaros šalies“ sukrečia. Jame rodomos taikios demonstracijas, kai budistų vienuoliai, paprastai niekada nesikišantys į politiką, išvedė į gatves apie 100 tūkst. žmonių.
Apvertę savo ritualinius dubenėlius dugnu į viršų vienuoliai parodė, kad atsisako tradicinės išmaldos ir protestuoja prieš režimą, pažeidžiantį žmogaus teises.
Filme matome minias žmonių, baisimės Birmos ginkluotųjų pajėgų represijomis.
Tiesiog šokiruoja kadras, kuriame matome upėje plūduriuojantį kareivių nukankinto budistų vienuolio kūną su pakaušyje styrančiu metaliniu strypu.
Jaunuoliai nepabūgo filmuoti
Visą filmą girdime keliolikos jaunuolių, nepabūgusių tai užfiksuoti ir parodyti pasauliui, balsus už kadro.
Kūrinys dar labiau šiurpina, kai žinai, kad kelių filmavusių reporterių jau nebėra tarp gyvųjų. Net penki jų šiuo metu yra suimti ir tardomi, kitaip tariant, kankinami.
Jiems gresia kalėjimas nuo 25 metų iki gyvos galvos.
Joshuai pavyko ištrūkti. Nelegaliai kirtęs Birmos sieną jis pabėgo į Tailandą.
Jis toliau koordinavo bendražygių veiklą, buvo įkūręs kompiuterinę bazę, iš kurios filmuotą medžiagą perduodavo studijai Osle (Norvegija).
Ištvėrė kankinimus
Po filmo premjeros Londone 28 metų Joshua davė išskirtinį interviu „Lietuvos rytui“. Jis iškėlė vienintelę sąlygą – neleido fotografuoti savo veido.
- Joshua, ar nebuvo klausomasi jūsų telefono pokalbių, cenzūruojamas internetinis ryšys?
- Iš pradžių klausomasi nebuvo, tad naudojomės mobiliaisiais telefonais. Vėliau perėjome prie internetinių trumpųjų žinučių, nes jas sunkiausia sekti.
- Iš filme skambančių jūsų tarpusavio pokalbių galima suprasti, kad itin baiminatės pakliūti režimo teisėsaugai į rankas. Minite kankinimus. Kaip su sulaikytaisiais elgiasi tardytojai?
- Kankina. Laužo kojas.
Populiarus kankinimo būdas – nuskusti viršugalvį plikai ir keletą parų į tą patį tašką lašinti vandenį. Dar muša metaliniais strypais, dažnai naudoja elektros srovę.
Aš buvau sulaikytas dėl įtarimo, kad priklausau grupei „Democratic Voice of Burma“. Tačiau man pasisekė švelniai atsipirkti. Melavau, kad kamerą tąkar gatvėje turėjau visiškai atsitiktinai, nešiausi namo pasiskolinęs iš draugo.
Mane paleido. Tiesa, grįžau sulaužyta koja. Nes prieš tai jie mane valandų valandas tardė pastatę ant beveik žmogaus ūgio taburetės.
Vis nukrisdavau nuo jos. Apipildavo lediniu vandeniu ir vėl pastatydavo ant taburetės. Po to ilgai laikė pakabinę. Tąkart jie prieš mane neturėjo svaresnių įrodymų.
- Kuri akimirka filmuojant būna baisiausia?
- Baisiausia yra paskutinė akimirka prieš ištraukiant kamerą. Kai tą baimę įveiki ir išsitrauki kamerą, baimė praeina. Tada tiesiog filmuoji.
Filmuoti ir fotografuoti – draudžiama
* Birmoje (Mianmare) griežtai draudžiama filmuoti ir fotografuoti, nes šalies vadovai skleidžia pasauliui tik cenzūruotas žinias, esą vietiniai žmonės gyvena gražiai ir laimingai. Šie pareiškimai neatitinka tikrovės.
* Tik drąsiausieji rizikuoja gyvybe ir mėgina iškelti į viešumą tikrą krašto paveikslą. Pogrindinę grupuotę „Demokratinis Birmos balsas“ įkūrę jaunuoliai aršiai kovoja su nedemokratiška šalies Vyriausybe ir filmuoja skandalingus įvykius didžiausiame šalies mieste Rangūne.
* Vieną kartą įkliuvęs, tačiau sugebėjęs ištrūkti idėjinis grupuotės lyderis Joshua privalėjo skubiai emigruoti į Tailandą, kad iš ten galėtų koordinuoti bičiulių veiklą ir perdavinėti filmuotą medžiagą studijai Osle. Birmos reporteriai aktyviausiai reiškėsi 2007 m. vasarą. Būtent tą įsimintiną vasarą budistų vienuoliai išvedė į gatves 100 tūkst. žmonių į taikų mitingą prieš korumpuotą diktatorišką režimą.
* Kopenhagoje gimęs A.Ostergaardas studijavo žurnalistiką ir 5 metus dirbo reklamos verslo srityje. Dažnai viešėdamas Afrikoje jis rengė televizijos reportažus, o 1996 m. įamžino savo kelionę debiutiniame kūrinyje „Sugrįžimas į Johanesburgą“.
* 2006 m. pasirodė jo dokumentinis filmas apie populiarią roko grupę „Gasolin'“, kuris pagerino lankomumo rekordus Danijos kino teatruose ir pelnė nacionalinę premiją „Bodil“.
* Daniškuoju „Oskaru“ apdovanotas filmas „Birmos VJ. Reportažai iš uždaros šalies“ parsivežė pagrindinius prizus iš prestižinių dokumentikos forumų Amsterdame ir Kopenhagoje, o 2009 m. festivalio „Sundance“ žiuri filmą apdovanojo už geriausią montažą.