Šauniai įsibėgėję Lietuvos džiazo federacijos koncertai vasarą, kai jų ypač reikėtų, nutrūko.
Mat federacija iki šiol taip ir negavo nei Kultūros ministerijos, nei Kultūros rėmimo fondo lėšų, skirtų šio sezono koncertinei veiklai.
Lietuvos džiazo federacijos vadovė Solveiga Rusytė už beveik 20 koncertų muzikantams honorarą sumokėjo iš savo kišenės.
Tad nenuostabu, kad ilgais vasaros vakarais sostinėje dar galima surasti išlikusių ir net naujų džiazo salelių, nors pinigais čia nekvepia.
Projektas kapanojasi
Jau šeštąjį „ARTscape“ džiazo projektą Vilniuje pristatė šios ilgalaikės programos sudarytojas, festivalio „Vilnius Jazz“ rengėjas Antanas Gustys.
Vien šio džiazo prodiuserio atkaklumas stumia į priekį skolose skandinamą nacionalinės programos „Vilnius – Europos kultūros sostinė“ džiazo ciklą. Projektas įpusėjo, bet kol kas paremti tik parengiamieji darbai.
Mažai kas tikėjo, kad projekto „ARTscape“ džiazo galeriją papildys ir britų kūryba. Bet „John Law's Art of Sound Trio“ koncertas salėje „Piano.lt“ įvyko, o po mėnesio A.Gustys tikisi pristatyti ir šiuolaikinio džiazo pasiuntinius iš Portugalijos.
Improvizuoja rūsyje
Be „ARTscape“ vakarų, gyvų džiazo improvizacijų Vilniuje galima pasiklausyti ketvirtadieniais „Pizza Jazz“ lauko kavinėje Vokiečių gatvėje – čia virtuozai garsina nebyliojo kino klasiką.
O Žydų kultūros centro rūsyje sostinės Mėsinių gatvėje mažą koncertų salę įkūrė naujas akustinis improvizacinės muzikos duetas – vokalistė Andrė Pabarčiūtė ir perkusininkas Arkadijus Gotesmanas.
Dar nebaigtame įrengti centro rūsyje – tamsu. Čia telpa tik daugiau kaip 20 kėdžių, publika atlikėjams yra beveik ranka pasiekiama.
Tačiau užtenka kelių akcentų – paslaptingos žvakių šviesos, improvizuotos scenos uždangos, vyro ir moters skulptūrų, kad urvą primenantis rūsys pavirstų savita meno erdve, kur įmanoma skleisti net meilės lyriką.
Svajoja apie teatrą
Debiutinėje programoje, kuri šiuo metu rodoma egzotiškame rūsyje, A.Pabarčiūtė ir A.Gotesmanas laisvai improvizuoja pagal sufijaus, viduramžių asketo ir mistiko Rumi poeziją.
Avangardiniais bandymais garsėjanti Andrė lieja savo vizijas keisčiausiais garsais ir technikomis, kartais pritardama sau perkusija, pagrodama Vladimiro Čekasino dovanotomis dūdelėmis, kurios primena archajiškus sufijų instrumentus.
Arkadijus būgnų garsais subtiliai įžemina nenuspėjamas dainininkės būsenas.
Kiekvienas dueto pasirodymas – vis kitoks tiek nuotaikų, tiek Rumi posmų seka.
„Mes norime, kad žmonės čia ateitų kaip į teatrą“, – sakė muzikantai. Rūsį savo projektams surado A.Gotesmanas ir pakvietė į kompaniją Andrę.
Lietuvoje – tik dirbtuvės
23 metų A.Pabarčiūtės kūrybingumas jau pastebėtas ne tik Lietuvoje, bet ir užsienyje.
Ji prieš pusmetį tapo vokiečių būgnininko Klauso Kugelio, ilgamečio Viačeslavo Ganelino bei Petro Vyšniausko bendražygio, scenos partnere: ji koncertuoja ir įrašinėja muziką tiek su K.Kugeliu, tiek su jo grupėmis.
„Šiemet baigiau Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje bakalauro studijas, bet toliau mokytis nenoriu, – prisipažino dainininkė. – Pasinėriau į projektus Vokietijoje, į muzikavimą su Arkadijumi, bandau kurti ir programuoti elektroninę muziką“.
„Tai, ką darau Lietuvoje, – tarsi kūrybinės dirbtuvės, investicijos į ateitį.
Nišos karjerai čia nėra. Karjerą aš sieju su užsieniu“, – kalbėjo Andrė.
Po įrašų Vokietijoje rugpjūčio 4 ir 11 dienomis A.Pabarčiūtė vėl koncertuos su A.Gotesmanu jųdviejų naujoje scenoje.