1610 metais ant aukšto Nemuno kranto pastatytos pilies puošyba,
pasak restauratorių, yra unikali, nes niekur kitur jos tiek daug
nėra išlikę. Vilniaus dailės akademijai perduotoje Panemunės pilyje
sluoksnis po sluoksnio atveriamos nežinomų dailininkų tapytos ir
pilies menes puošusios freskos.
Pasak restauratorių, sienų puošyboje susipina net trys epochos.
XVII a. pradžioje pilies statytojas vengrų kilmės dvarininkas
Jonušas Eperješas menes išpuošė renesansine tapyba, vėliau šį
stilių keitė barokas, o LDK vėliavininko Antano Gelgaudo valdymo
laikais XVIII amžiuje menėse pradėjo karaliauti klasicizmas.
Būtent pastarosios puošybos ir išlikę daugiausiai. Nors freskos
ir sunykusios, tačiau ant sienų dar galima įžvelgti antikines
figūras ar prabudusio ugnikalnio papėdėje esantį kaimelį.
„Tapyba yra labai nukentėjusi: dažų sluoksnis silpnas, suiręs,
todėl jį reikia kuo skubiau konservuoti, sutvirtinti. Ir toliau
tyrinėti: kaip jau minėjau, kiek yra išlikę gilesnių sluoksnių,
norėtųsi juos parodyti“, - LTV „Panoramai“ kalbėjo Vilniaus dailės
akademijos Paminklotvarkos katedros vedėjas Juozas Algirdas
Pilipavičius.
Šešiose pilies menėse sienų puošyba užima daugiau kaip 600 kv.
metrų. Tai, pasak restauratorių, Panemunės pilies dekorą paverčia
unikaliu, nes daugiau Lietuvoje niekur nėra išlikę tiek daug
autentiškos puošybos. Per dvejus metus restauratoriams pavyko
atkurti vos 5 proc. buvusių freskų.
„Kitais metais tą nedidelį darbų fragmentą, matyt, pabaigsim,
bet medžiagos yra pakankamai, kad tose vietose, kur neišlikęs
tinkas, (...) mes tikrai drąsiai galime atkurti visą visumą“, -
komentavo VĮ „Lietuvos paminklai“ menotyrininkas Skaistis
Mikulionis.
Šiemet iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų pilies
restauracijai skirta 9 mln. litų. Per trejus metus norima
sutvarkyti ir turizmo reikmėms pritaikyti vakarinį korpusą ir greta
esančius du bokštus.