Dar labiau netikėta tai, kad suomis žada susitikti ir su savo gerbėjais, ir su žiniasklaida.
Mat jau daug metų ši kino garsenybė savo gimtojoje šalyje nekalba su spaudos atstovais.
A.Kaurismäki dalyvaus festivalio „Kinas prieš melą“ atidaryme šį penktadienį.
Jis yra vienas šio festivalio sumanytojų.
Vilniuje jau viešėjo
Liepos pradžioje režisierius jau viešėjo Kaune ir Vilniuje.
Į Lietuvą A.Kaurismäki buvo atvykęs pasidomėti Chadižat ir Maliko Gatajevų baudžiamąja byla.
Šie čečėnų našlaičiais besirūpinantys žmonės kaltinami įvairiais nusikaltimais, taip pat reketu ir grasinimu nužudyti.
Prieš aną viešnagę mūsų šalyje režisierius prašė tik vieno dalyko – jo vizitas neturi būti paviešintas.
A.Kaurismäki Lietuvoje buvo susitikęs su režisieriumi Giedriumi Zubavičiumi.
Jie kartu ir subrandino festivalio „Kinas prieš melą“ idėją.
Suomis entuziastingai sutiko padėti sudaryti jo programą.
Protestuoja prieš neteisybę
Gerbėjų toks režisieriaus žingsnis neturėtų stebinti.
A.Kaurismäki savo filmuose jau dvidešimt metų kalba apie nedidelius mažų žmonių džiaugsmus ir kasdienius vargus.
Juos režisūros meistras nuspalvina švelnia ironija ir melancholija.
Savitas minimalistinis A.Kaurismäki stilius pažįstamas visų garsiausių pasaulio festivalių žiūrovams.
Vilniuje pamatysime keturis jo filmus, sukurtus įvairiais kūrybos laikotarpiais. Tai – „Aš pasamdžiau žudiką“, „Tatjana, saugok savo skarą“, „Slenkantys debesys“, „Žmogus be praeities“.
Nedaugelis žino, kad nuolat apie nuskriaustuosius kalbantis režisierius savo pilietinės pozicijos nevengia rodyti ne tik kine, bet ir gyvenime.
Jis du kartus atsisakė būti nominuotas „Oskarų“ apdovanojimui, nes protestavo prieš karą Irake.
Jis ignoravo ir kvietimą dalyvauti Niujorko festivalyje, tokiu būdu išreikšdamas solidarumą su režisieriumi Abbasu Kiarostami, kuriam amerikiečiai nedavė vizos.
Šio garsaus Irano režisieriaus filmą „Kur mano draugo namai?“ taip pat pamatysime festivalyje „Kinas prieš melą“.
Atvyks ir kiti režisieriai
G.Zubavičius tvirtino, kad su A.Kaurismäki jie sumanė anaiptol ne politinį festivalį.
„Idėją padiktavo poreikis prabilti apie tai, kad kiekvienas menininkas privalo turėti savo poziciją.
Kiekvienas kūrinys – tai būdas meno kalba su žmonėmis kalbėti pačiais įvairiausiais klausimais“, – teigė G.Zubavičius.
Festivalio rengėjai – lietuvių kino studija „Ma no films“ bei A.Kaurismäki vadovaujama suomių kompanija „Sputnik Oy“.
Žiūrovai pamatys ir garsaus graikų režisieriaus Theo Angelopulo filmą „Amžinybė ir diena“, suomės Anu Holonen „Šventosios knygos šešėlį“, ruso Nikolajaus Oleinikovo „Greitkelio susitarimus“.
Į Vilnių atvyks suomių režisierė Pirjo Honkasalo („Trys melancholijos kambariai“) ir rusas Andrejus Nekrasovas („Netikėjimas“).
Atvykti žada ir Aku Louhimiesas, kurio filmas „Sušalusi žemė“ uždarys festivalį.
Lietuvis – apie Čečėniją
Tarp festivalio dalyvių – Mantas Kvedaravičius, kuris pristatys pirmąjį filmo „Barzakh“ montažo variantą.
Tai filmas apie Čečėniją, kurioje M.Kvedaravičius nufilmavo apie 70 valandų medžiagos.
Festivalyje pamatysime 20-ies minučių versiją.
Pačiam M.Kvedaravičiui galvoje sukasi mintys apie ilgo metražo filmą.
Juostos scenarijaus redaktorius G.Zubavičius sakė, kad tai bus poetinis kūrinys. Filmo idėją palaiko ir A.Kaurismäki, kurio kompanija „Sputnik Oy“ prisideda prie jo gamybos.