Aišku tai, kad šios prieš du metus gimusios idėjos iniciatorius -
parlamentaras, liberalcentristas, buvęs Vilniaus meras ir buvęs
partijos lyderis Artūras Zuokas.
Naujasis liberalcentristų vadovas, Vilniaus vicemeras Gintautas
Babravičius trečiadienį vykusioje spaudos konferencijoje aiškino, jog
praėjusią žiemą nuvertus buvusį merą „tvarkietį“ Juozas Imbrasą
susiformavusi nauja Vilniaus valdžia „po ilgos žiemos“ „atgaivino“
projektą - sukūrė juo besirūpinančią darbo grupę, kuriai vadovauja
pats G.Babravičius.
Paskutinis grupės uždavinys buvo susitikimas su verslo konsultantų
agentūros „Global Culture Asset Management“ vadovu Thomu Krensu, kuris
anksčiau vadovavo Solomono R.Guggenheimo fondui. Konsultantų pasiūlymų
darbo grupė esą kol kas nesvarsto, nes atostogauja. Apie šių derybų
eigą esą visuomenė plačiau neinformuojama todėl, kad nėra galutinių
susitarimų, tik „juodraštiniai“, kuriuos neva reikėtų plačiai
komentuoti.
Taip pat aišku, jog už 5 mln. kainuojančią projekto galimybių
studiją sostinės savivaldybė šiemet jau sumokėjo Solomono
R.Guggenheimo fondui per 200 tūkst. litų. G.Babravičius savo ruožtu
tikino, kad daugiau mokesčių mokėtojų pinigų į šį šimtus milijonų litų
pareikalausiantį projektą kol kas nėra investuota, tačiau anksčiau esą
buvo privataus kapitalo investicijų.
„Kol tie sunkmečiai nebuvo palietę mūsų ekonomikos, buvo privačių
rėmėjų pinigų išleista. Aš šitais santykiais dar nesidomėjau, nes man
vadovaujant šitai darbo grupei ir esant naujai valdančiajai daugumai,
buvo išleista apie 200 tūkst. litų tikslinių lėšų, gautų iš
Vyriausybės Vilniaus konkurencingumo didinimui“, - teigė jis.
Anksčiau buvo kalbama, kad projektas turėtų atsieiti 260 mln.
litų, tačiau G.Babravičius teigė, jog ši suma esą „paimta iš kepurės“,
nes jokie tikslūs skaičiavimai neatlikti.
Vicemero teigimu, „viešosios paskirties“ pastatas prie Neries
turėtų atsirasti dėl to, kad taip nusprendė Vilniaus savivaldybės
taryba. Tačiau jis negalėjo atsakyti, kodėl šimtus milijonų ketinama
skirti muziejui, o ne renginiams ar teatrui skirtai erdvei.
Paklaustas, kodėl Lietuvoje už tokią sumą turėtų atsirasti būtent
Guggenheimo, o ne kitokio tipo muziejus, pavyzdžiui, kaip pasaulyje
žinomi „Tate“ muziejai Londone, G.Babravičius taip pat neatsakė, kodėl
iki šiol apie tai nebuvo kalbėta. Dar vieną alternatyvą numatomam
projektui - galimybę ne pirkti svetimą prekės ženklą, šiuo atveju
Guggenheimo, o kurti unikalų lietuvišką - G.Babravičius atmetė kaip
dar brangesnę.
„Skaudžiausia projekto vieta nacionalinio „brendo“ išsiugdymas.
Pasakykite, kaip jį išsiugdyti ne per kokį nors „Trojos arklį“, per
kurį galbūt patektume į kažkokią kitą orbitą. (...) Dabar tą
nacionalinį produktą išvystyti labai sunku ir daugiau lėšų reikia nei
statyti Guggenheimo muziejų“, - kalbėjo jis.
Vicemeras taip pat negalėjo paaiškinti, kodėl šis, anot jo, per
3-4 metus atsipirkti turintis projektas nepaliekamas verslininkams, o
į jį norima kišti mokesčių mokėtojų pinigus. Guggenheimo fondo atstovų
beveik prieš metus pateiktoje galimybių studijoje teigta, kad muziejus
atsipirktų per trigubai ilgesnį laikotarpį - 8-9 metus.
G.Babravičius galiausiai sutiko su tuo, kad nesugebama nustatyti
prioritetų kultūriniams ir kitiems objektams, kurie stovi neužbaigti,
pavyzdžiui, stringantys Valdovų rūmai ar Nacionalinis stadionas.
„Mes nesugebame apsispręsti dėl prioritetų, todėl iš savo pusės aš
galiu pažadėti, kad jei nebus visiškai aiškus finansavimo modelis,
negalima pradėti jo statyti, nes nebaigtų statybų gausa tai įrodo“, -
tikino jis.
Be to, kodėl parinktas būtent toks muziejaus modelis, kiek lėšų
jam prireiktų, kada jis turėtų atsirasti ir ar apskritai atsiras,
neaišku ir tai, ką konkrečiai ketinama jame eksponuoti. G.Babravičius
užsiminė apie savo idėjas jame pristatyti „Fluxus“ judėjimo kūrybą,
litvakų paveldą, „pritraukti“ „Google“ laboratoriją, kurie galėtų
atsirasti ir bet kuriame kitame muziejuje.
Paklaustas, kodėl lietuvių, „Fluxus“ judėjimo atstovų Jurgio
Mačiūno ir Jono Meko, menas iki šiol neeksponuojamas kituose
muziejuose, G.Babravičius atsakė, kad tai esą susiję su negalutinai
išpirkta jų kolekcija.
„Dalis apmokėta, dalis parvežta, bet mažiau vertinga. (...)
Problema tai, kad ji neįgyta - dalis neapmokėta, iš akies gal kokie 5
mln. litų nesumokėti iš bendros sumos. Sąlygos pirkimo gali padaryti
taip, kad mes būsime įsigiję menkavertę dalį, o dėl netesybų pasekmės
gali būti, jog liksime su nosimi“, - kalbėjo jis.
Anksčiau skelbta, kad irakiečių kilmės architektės iš Londono
Zahos Hadid suprojektuotas „Hermitage/Guggenheim Vilnius“ muziejus,
prie Baltojo tilto turėtų iškilti iki 2013 metų. Tuomet teigta, kad
muziejaus statybos kainuos apie 260 mln. litų.