Režisierė R.Čekuolytė kino virtuvę pažino svetur

Rasa Paukštytė ("Lietuvos rytas")
Maskvoje mokslus baigusi režisierė Ramunė Čekuolytė nenorėjo grįžti į Lietuvą, bet pasiūlymai ją parvedė namo. Druskininkų festivalyje ji pristatys vaidybinio filmo premjerą.
32 metų R.Čekuolytė sako, jog jai labai pasisekė, kad TV režisūros kursuose 2001-aisiais sutiko režisierių Arūną Žebriūną. Jis įtikino būsimąją kolegę, kad kino pagrindas yra scenarijus, paskatino ją vykti į Maskvą studijuoti scenaristo specialybės.
Puikiai mokanti rusų kalbą moteris įstojo į Valstybinį kinematografijos universitetą, kurį baigė dauguma mūsų vyresniosios kartos kinematografininkų.
Gyvenimas, draugai, kino dramaturgijos, o vėliau ir režisūros mokslai atitolino R.Čekuolytę nuo gimtinės – ji net nenorėjo grįžti į Lietuvą. Bet sunkmetis ir darbo pasiūlymai slapyvardžiu Che pasirašančią kūrėją grąžino namo.
Prieš premjerą pakalbinome režisierę.
- Kodėl pradėjusi studijuoti scenarijaus rašymą vėliau perėjote į režisūros studijas?
- Viename vakarėlyje susipažinau su garsiu Maskvoje kino montažo dramaturgijos dėstytoju Vladimiru Fenčenka. Pažiūrėjęs mano darbus jis primygtinai patarė studijuoti režisūrą.
Paklausiau ir netrukus atsidūriau jo bei režisieriaus Vladimiro Chotinenkos kurse.
Norėjau išmokti režisūros amato – ne saviraiškos priemonių. Jau pats mūsų mentalitetas lemia savitą kino vizualumą ir norą primesti žiūrovui asmenišką požiūrį.Manau, kad filme svarbiausia – istorija ir stiprūs aktoriai.
- Ar studijuojant jums teko padirbėti kine?
- Dirbau viename seriale kostiumų dailininkės asistente. Šio darbo ėmiausi tik todėl, kad seriale filmavosi mano mėgstama grupė „Bi2“.
Esu dirbusi ir V.Chotinenkos asistente.
Rusijoje požiūris į serialus rimtesnis negu pas mus. Tačiau kino gamyba yra prasčiau organizuota.
- Ar tiesa, kad Maskvoje kino kūrėjui užtenka turėti įtakingų pažįstamų, ir pinigai patys plaukia į rankas?
- Iš dalies taip. Maskvos oligarchai ir bankininkai, supirkę sporto klubus, sumanė, kad jiems reikia ir kino.
Be to, tenykščiams prodiuseriams bent jau anksčiau pavykdavo susitarti su bankais dėl neprocentinių paskolų.
Rusijoje nesunku susigrąžinti į kiną investuotus pinigus. Užtenka, kad filmas prasisuktų vidaus rinkoje.
Aišku, sunkmečiu gauti pinigų vis sunkiau. Šiuo metu net tokioje didžiulėje studijoje kaip „Mosfilm“ kuriami tik du filmai.
Beje, filmų, kuriuos režisuoja moterys, prodiuseriai dažniausiai yra jų vyrai. Kas penktas – armėnas.
- Papasakokite apie gyvenimą Maskvoje.
- Sakoma, jei išmoksi gyventi Maskvoje, niekur kitur nebus sunku.
Šiame mieste išties nelengva – apstu chamizmo, šiurpina klampi biurokratijos mašina. Maskviečiams svetimas atsakomybės ir punktualumo jausmas. Prie viso to dar reikia priprasti.
Tačiau po šešerių studijų metų Maskvoje turiu nepalyginti daugiau tikrų draugų negu Vilniuje.
Neseniai Vilniuje buvau apvogta ir vienas kurso draugas iš Maskvos neprašomas pasiūlė finansinę paramą.
- Kaip atsirado pirmasis jūsų ilgo metražo vaidybinis filmas „Stiklainis uogienės“?
- Vieną vasarą turėjau laisvo laiko, susisiekiau su aktoriais Edita Užaite ir Romu Ramanausku ir nufilmavome juostą per savaitę.
Tai filmas apie pusamžį vyrą, turintį dvi šeimas. Pirmoji jo moteris nieko nežino apie antrąją, o ši (E.Užaitė) apie pirmąją žino.
Buvau sumaniusi pusvalandžio istoriją, bet dėstytojas V.Fenčenka, peržvelgęs nufilmuotą medžiagą, patarė kurti ilgo metražo filmą.
- Kokios temos jus, kaip scenaristę ir režisierę, domina labiausiai?
- Socialinės ir politinės. Atrodo, jos sunkiausiai parduodamos Lietuvoje.
O gal niekas jų tiesiog nemėgina parduoti?
Ant mano darbo stalo dabar guli vaidybinio filmo apie mūsų nepriklausomybės pradžią scenarijus.
Norėčiau pažvelgti į šį laikotarpį, pasitelkusi personažų likimus, pažiūrėti, kas nutiko jų viltims.
Jaučiu, kad ši pereinamoji iš sovietmečio epocha jauniems žmonėms šiandien net įdomesnė nei Žalgirio mūšio tema.
Norėčiau padirbėti dokumentikoje. Vaidybinio kino režisieriui kurti dokumentiką – tarsi kelti kvalifikaciją.
Įgijo kelias specialybes
* R.Čekuolytė gimė Vilniuje. 2000 metais baigė Dailės akademijoje kostiumo dizaino specialybę, 2001-2003 metais mokėsi TV režisūros kvalifikacijos kėlimo kursuose Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje.
* 2003-2009 m. ji studijavo scenaristo specialybę (kurso vadovas R.Ibrahimbekovas) ir baigė Aukštuosius režisūros kursus (kurso vadovai V.Chotinenka ir V.Fenčenka) Maskvos valstybiniame kinematografijos universitete.
* Režisierė yra sukūrusi trumpametražius filmus „Padvėsusi katė“, „Vaskiči“, „Nejaukus rytas“, „Pusryčiai“, „Cukrus“, „Suaugusi“.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App StoreGoogle Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2026 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.