E.Seilius ir K.Zmailaitė parengė unikalią premjerą. Rytoj Pažaislio festivalyje su Čiurlionio kvartetu dainininkai atliks prancūzų kompozitorių Jules'io Massenet ir Henri Duparco retų, Lietuvoje nežinomų kamerinių duetų programą.
„Mes jau dešimt metų dainuojame operoje, bet tik dabar išdrįsome imtis tokios subtilios ir sudėtingos muzikos, – prisipažino 34 metų E.Seilius. – Iki šiol nebuvome atlikę koncerte nė vieno kamerinio dueto tenorui ir sopranui – dainuodavome tik solines dainas.
Mažai kas iš viso žino, kad tokių kūrinių yra. Mes jų radome, kai gyvenome Prancūzijoje. Parodysime beprotiškai gražios muzikos“.
Jaučia nešališką ausį
Šešerius metus gyvenantys santuokoje Edmundas ir Kristina stengiasi kuo dažniau muzikuoti drauge.
„Mes labai gerai suprantame vienas kitą, todėl darbas būna spartus ir malonus, – aiškino Kristina. – Gera, kai visą laiką greta turi nešališką ausį, kad galime padėti vienas kitam, pasitarti.
Mudu nesižarstome komplimentais, dažnai ginčijamės. Dainininkai tik savarankiškai dirbdami gali augti: joks pedagogas nepadarys iš tavęs žvaigždės.
Manau, taip ir mokysimės visą gyvenimą, konsultuodami vienas kitą“.
Mokslai buvo išskyrę
E.Seilius ir K.Zmailaitė artimai bendrauja nuo Lietuvos muzikos ir teatro akademijos pirmo kurso.
Tačiau studijos užsienyje buvo ne kartą išskyrusios šią porą. Kristina kurį laiką viena augino Vilniuje dukrelę.
Tuo metu jos vyras tobulinosi Bostone, „New England Conservatory“.
Bet moteris nelaiko to auka. „Neišvengiamai ką nors investuoji, jei nori ką nors gauti, – filosofavo dainininkė. – Mudu su Edmundu labai daug investavome į mokslą be jokių sąlygų ir išlygų. Aš nežinau, ar šiuo atveju galima kalbėti apie pasiaukojimą. Elgėmės taip, kaip buvome susitarę, ir viskas tikrai išėjo į gera“.
Paneigia stereotipą
„Mūsų šeimoje nėra nei aukų, nei tarnų, – tvirtino Kristina. – Edmundas nėra iš tų, kurie verčia ko nors atsisakyti. Man nereikia rūpintis net maistu – jis ruošia valgį. Aš nerenku jo kojinių, nelyginu marškinių, kaip jis nelygina mano suknelių“.
„Mes esame lygiaverčiai partneriai, – džiaugėsi moteris. – Edmundas paneigia stereotipą, kad visi tenorai – tai išlepę suglebėliai. Jis labai tvirtai stovi ant žemės: pastatė savo rankomis šeimai namus!
Mes negalėjome įpirkti netgi bendrabučio kambarėlio, bet santaupų užteko braškių laukui Tarandėje. Ten iškilo mūsų rąstinis namas“.
Gimtinėje – geriausia
Prieš metus į E.Seiliaus šeimą smigo apkalbų strėlės. Mat solistas atsisakė pratęsti kontGraktą su Reino nacionaline opera Prancūzijoje ir, užuot likęs ten dar dvejiems metams, sugrįžo su žmona ir trejų metų dukrele gyventi į Lietuvą.
„Mes nujautėme, ką apie mūsų sugrįžimą kalbės lietuviai: nesugebėjome užsikabinti, nepateisinome lūkesčių, – prisiminė Edmundas. – Tokia ir buvo pirmoji kolegų reakcija.
Tačiau nė akimirkos nepasigailėjome dėl savo sprendimo. Aš jaučiausi svetimas Strasbūre – lyg išplėštas iš dirvos augalas – be artimųjų ir senų draugų. Labai reikėjo ir dukteriai Barborai draugų, močiučių, dėdžių.
Pamanėme: kodėl gi negalėtume dainuoti gražios muzikos čia, Lietuvoje?
„Daug kam atrodo, kad menininkams sunku tik čia, – antrino vyrui Kristina. – Bet gyvenimas Vakaruose dar žiauresnis. Mums nebuvo saldu nei Dalase, nei Strasbūre, nors sekėsi gerai.
Kad įrodytum, ką sugebi, ten turi perimti kitą kultūrą, gyvenimo būdą, išmokti užsienio kalbas. Taip, tu susikursi gražų gyvenimo aprašymą, bet už jį paklosi didelę kainą“.
Duetas išpopuliarėjo
Šiandien menininkų porai nestinga darbo nei Lietuvoje, nei užsienyje. Pastarąjį sezoną Edmundas ir Kristina kartu surengė pasirodymus Paryžiuje, Čikagoje ir Sent Piteryje (JAV), rečitalį Kauno filharmonijoje.
Po pasirodymo Pažaislio festivalyje (koncertas vyks Kauno ryšių istorijos muziejuje) artistų laukia ta pati programa Tytuvėnų festivalyje.
Vėliau jie pakviesti dainuoti su Juozo Domarko diriguojamu Minsko filharmonijos simfoniniu orkestru Mykolo Oginskio festivalyje Plungėje.
Silpnybė – namai
Laisvas nuo darbo akimirkas dainininkai stengiasi praleisti namie.
„Norime kuo daugiau laiko skirti sau. Namuose beveik nesiklausome muzikos ir nežiūrime televizoriaus“, – prisipažino Edmundas.
„Aš geriausiai atsipalaiduoju, kai kapstausi darželyje. Suleidžiu įtampą į žemę“, – juokavo Kristina.
O Edmundo silpnybė – namų gražinimas. „Rūpintis namu – tai gyvenimo būdas, – pripažino dainininkas. – Aš esu tikras namisėda.
Susisukome lizdą jau prieš penkerius metus, bet darbų pabaigos nematyti. Kyla vis naujų idėjų“.
Susitiko ir operose
* E.Seilius ir K.Zmailaitė pirmą kartą operos scenoje susitiko 1999 metais G.Donizetti „Meilės eliksyre“ Kauno muzikiniame teatre. Tais pačiais metais jie dainavo O.Nicolai „Vindzoro šmaikštuolėse“ Klaipėdoje ir G.Verdi „Traviatoje“ Vilniuje. Vėliau pora susitiko Kaune pastatytoje Ch.Gounod operoje „Romeo ir Džuljeta“.
* K.Zmailaitė po studijų Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje (LMTA) laimėjo Vokietijos valstybinę DAAD stipendiją tobulintis šioje šalyje, vėliau stažavosi JAV ir Prancūzijoje. Solistė dainavo Švedijoje, Prancūzijoje, Lenkijoje, Didžiojoje Britanijoje, Austrijoje, JAV.
* E.Seilius baigęs LMTA mokėsi JAV – Dalaso universitete ir „New England Conservatory“ Bostone. Jis taip pat dainavo užatlantės operos kompanijose: „Amarillo“, Dalaso operose, Bostono „Majestic Theatre“, Čikagos operoje.
* 2007-2008 m. solistas dirbo Reino nacionalinėje operoje Prancūzijoje. Jis yra dainavęs tarptautiniame operos festivalyje Italijoje „Opera Ischia“, taip pat Prancūzijoje, Vokietijoje, Lenkijoje, Japonijoje, Austrijoje.