Šio menininko kūrybos paroda atidaryta skulptoriaus Vlado Vildžiūno galerijoje Vilniaus Jeruzalės skulptūrų sode.
Atidarymo metu buvo pristatytas ir prabangus albumas „Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės knyga. Bendrų Europos tradicijų link“. Jį sumanė ir apipavidalino A.Strumillo, kuris yra ir vienas knygos sudarytojų.
Keturiomis kalbomis (lietuvių, lenkų, baltarusių ir anglų) išleistame albume publikuojami Lietuvos, Lenkijos ir Baltarusijos istorikų tekstai, rašytojų esė.
Tarp autorių – Czeslawas Miloszas ir Tomas Venclova, Alfredas Bumblauskas, Egidijus Aleksandravičius.
Į parodos atidarymą atvykęs A.Strumillo pasikalbėjo su „Lietuvos rytu“.
- Kaip jums kilo sumanymas išleisti knygą apie Lietuvos Didžiąją Kunigaikštystę (LDK)?
- Tai tarsi skolos atidavimas savo protėviams. Mano tėvas ir jo šeima šimtmečiais gyveno Minsko žemėse (dabartinėje Baltarusijoje), o mama buvo susijusi su Lietuva.
Man norėjosi išleisti knygą, kuri teisingai ir išsamiai įvertintų mūsų bendrą praeitį.
Todėl pats atrinkau ir pakviečiau bendradarbiauti jos autorius.
- Pagal kokius kriterijus atrinkote istorikus?
- Ieškojau kompetentingų, protingų, plataus akiračio žmonių. Aš nesikreipiau nei į valstybines įstaigas, nei į ministrus ar Mokslų akademiją. Tiesiog skaičiau įvairių autorių knygas ir šitaip juos rinkausi.
Nenorėjau leisti šios knygos Varšuvoje – man rūpėjo, kad ji atsirastų buvusioje LDK teritorijoje.
- Kas jus paskatino įsikurti tokioje nuošalioje vietoje kaip Mačkova Ruda?
- Ji netoli ir nuo Lietuvos, ir nuo Baltarusijos. Man tai – lyg sąlyčio taškas su protėviais, kurie visais amžiais turėjo savo žemės. Aš irgi visada norėjau turėti bent lopinėlį.
Mėgstu pasodinti medį, žiūrėti, kaip auga augalai, kaip šalia gyvena gyvūnai.
Turiu nemažai šunų, auginu žirgus. Nors vieta, kurioje įsikūriau, atoki, aplinkui verda gyvenimas.
- Ar niekada nesusigundėte tapyti žirgų?
- Esu jų nupiešęs, bet daugiausia pagal užsakymus. Pasitaiko įvairiausių užsakovų: vieniems reikia paveikslų su nuogomis moteriškėmis, kitiems – su arabų ristūnais.
Tačiau tai, ką matote šioje parodoje Vilniuje, – tai mano paties užsakymas.
- Kūrėte sau ir grafikos ciklą, kuris rodomas galerijos balkone?
- Taip. Tai – tarsi pasaulio katalogas. Jame užfiksuotos visos galimybės net ir tokių daiktų ar reiškinių, apie kuriuos mūsų Viešpats užmiršo, o aš jį pamėgdžiodamas pats tai sukūriau.
Tarkime, čia galima rasti neegzistavusių monetų eskizus Romos imperijos monetų kalyklai, o greta – 25 realių salų kontūrų ar saulės protuberantų fiksacijas, 625 plaukus iš mano barzdos.
Pasaulio turtai – begaliniai. Net menkiausias dalykas yra nepakartojamas.
- Rodomą piešinių ciklą sukūrėte 1957 metais, o kada tapybos darbus?
- Per porą pastarųjų mėnesių. Viename jų pavaizdavau priešistorinio gyvūno dantį. Kitą nutapiau baroko maniera – tai galima pajusti iš paveikslo temperatūros, šviesos, šešėlių.
Juodas stačiakampis pastarajame darbe – labai dažnas mano kūrybos elementas.
Tai tarsi atspirties taškas, padedantis kurti kitus spalvų derinius, o drauge kažkas, ką nuolat juntame savo gyvenime, – paslapties, grėsmės, neaiškumo šešėlis.
- Jūs tapote, rašote, leidžiate knygas, rūpinatės dviem galerijomis. Kokia veikla jums svarbiausia?
- Aš – universalus diletantas. Viską išbandau kaip mėgėjas, nes gyvenimas yra labai įdomus. Buvau ir alpinistas, ir jūreivis, slidinėjau ir užsiėmiau akademiniu irklavimu. Esu medžiojęs Sibire ir Mongolijoje.
Kūrėjas stebina plačiu akiračiu
* A.Strumillo gimė 1928 m. Vilniuje, augo Švenčionyse. 1950 m. jis baigė Krokuvos dailės akademiją, daug metų joje dėstė. Pastaruosius kelis dešimtmečius dailininkas gyvena Mačkova Rudos sodyboje Lenkijos Suvalkų krašte.
* 1997-2001 m. savo sodyboje jis organizavo tarptautinį skulptūros plenerą „Integrart“, kuriame dalyvavo nemažai Lietuvos ir Baltarusijos skulptorių. Nuo 1977-ųjų Vygriuose rengia susitikimus „Menas ir aplinka“.
* Menininkas užsiima tapyba, grafika, skulptūra, fotografija, knygų dizainu, kuria poeziją, scenografiją. Vienas naujausių jo darbų – Jono Jurašo režisuotos operos „Orfėjas ir Euridikė“ Lietuvos nacionaliniame operos ir baleto teatre scenografija ir kostiumai.