Kyla pavojus, kad Kauno pilies atstatymui skirti beveik 2 milijonai litų iš Norvegijos paramos fondo gali „nuplaukti“.
„Grįžtu po atostogų pirmadienį į darbą, - telefonu Eltai sakė Kauno apskrities viršininkė Ona Balžekienė. - Ir tuoj pat pradėsime tartis su miesto savivaldybe, ką daryti, kad Kauno pilis neprarastų norvegų skiriamų lėšų. Situacija tikrai komplikuota. Be tinkamo detalaus plano, deja, leidimas pilies rekonstrukcijai negali būti išduotas, nes Statybos inspekcijos specialistai atsisako ant šio dokumento dėti savo parašus. Ir jie elgiasi pagal įstatymą teisingai.
Manau, ne tik man vienai, bet visiems būtų labai gaila, jei pilies rekonstrukcija neprasidėtų dabar, jeigu ją tektų atidėti ateičiai. Ieškosime kartu su savivaldybe Kauno piliai naudingiausio ir teisingo sprendimo“, - garantuoja E. Belžakienė.
Ligi šiol Kauno savivaldybės vadovai tikino, kad pagrindinio miesto simbolio - Kauno pilies - dalinio rekonstravimo darbų pradžią gaišina tam tikra visuomenės grupė. Ji nepritaria pilies atstatymui pagal architekto Kęstučio Mikšio projektą, nes, esą, atstatant nebus išlaikomas pilies autentiškumas.
Specialistai teigia, kad Kauno pilies atkūrimo projektas buvo pradėtas rengti nuo 2005 metų. Yra pilies atkūrimo galimybių studija, vyko daugybė susitikimų, diskusijų su visuomenės atstovais, paveldo saugotojais, architektais, kultūros, meno žmonėmis, atsižvelgta į jų išsakytas pastabas. Paruoštasis projektas suderintas su Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Kauno teritoriniu padaliniu. O Kultūros ministerijos nuomone, Kauno pilies atkūrimo metodas buvo pasirinktas teisingai.