Šis projektas – nacionalinės programos „Vilnius – Europos kultūros sostinė“ dalis.
Lietuvių ir suomių teatro žvaigždes jam subūrė vienas originaliausių šiuolaikinių Europos režisierių – suomis Kristianas Smedsas.
Jo „Vyšnių sodas“ pagal Antoną Čechovą – tai savotiškas „jam session“, susiejęs įvairių kartų menininkus ir skirtingus menus – teatrą, kiną, muziką, performansą.
Vieną svarbiausių XX amžiaus pjesių menininkas pasitelkė kaip metaforą, skatinančią apmąstyti ne vien teatro, bet apskritai kultūros vietą laiko tėkmėje.
Prieš premjerą pakalbinome projekto idėjos autorių ir režisierių K.Smedsą.
- Pastatėte tris ar keturis spektaklius pagal A.Čechovą, o dabar ėmėtės „Vyšnių sodo“ – paskutinės jo pjesės. Kodėl būtent jos ir dabar?
- Pasirinkimą nulėmė surasta vieta, kurioje norėjau dirbti – vasarnamis prie Vilniaus. Autentiška jo aplinka paskatino pasitelkus A.Čechovo „Vyšnių sodą“ prabilti apie tai, kas šiuo metu vyksta gyvenime.
Dirbome kukliame vasarnamyje, tarsi užkonservuotame praėjusių laikų kolektyviniame sode, ir atradome įdomių šios vietos sąsajų su A.Čechovo „Vyšnių sodu“.
Aplink tą vasarnamį stūkso prabangūs, apjuosti aukštomis tvoromis gyvenamieji namai, kuriuos saugo dideli šunys. Šie tikri naujųjų laikų monumentai primena, kad privati nuosavybė, kaip ir apskritai privatus būvis, šiandien yra visų švenčiausias dalykas.
„Vyšnių sodas“ yra apie laiką ir istoriją. Mes gyvename radikalių pokyčių laikais – kaip ir pjesės herojai. Tik jų požiūris į tuos pokyčius yra skirtingas.
- Kaip pažintis ir darbas su skirtingų kartų lietuvių teatralais paveikė A.Čechovo pjesės suvokimą?
- Esu pastatęs „Dėdę Vanią“, „Tris seseris“ ir „Žuvėdrą“. Visi šie spektakliai yra labai skirtingi, tačiau visų centre yra aktorių kūryba.
A.Čechovas suteikia tokią galimybę, jis netgi įpareigoja aktorius būti ypač jautrius, subtilius, gyvybingus ir nuovokius. Vaidindamas A.Čechovą aktorius turi sugebėti balansuoti ant vaidybos ir egzistavimo, personažo ir savo paties asmenybės ribos.
Noriu, kad aktoriaus asmenybė persišviestų pro A.Čechovo sukurtą personažą. Tik taip įsivaizduoju gyvą teatrą.
Darbas su „Vyšnių sodu“ atspindi tai, kas teatre šiuo metu mane domina labiausiai. Tai – buvimas su žmonėmis, su aktoriais. Kartais drauge praleisto laiko kokybė man yra svarbesnė už paties darbo kokybę.
Statydamas A.Čechovą neišvengiamai susiduri su laiko sąvoka. Turi atsakyti sau į klausimą, ką reiškia laikas teatre ir gyvenime.
Dar ir dėl to yra svarbu, kaip tu praleidi laiką kartu su A.Čechovu ir su žmonėmis.
- Projekto idėja primena bandymą laikyti veidrodį prieš lietuvių teatrą, siekiant pažvelgti į jo dabartį. Ką matote šiame veidrodyje?
- Matau daug skirtingų žmonių – išmintingų, patyrusių. Tačiau kartu matau, kad jie yra vieniši.
Šiandien visų mūsų ateitis yra labai neaiški – niekas nežino, koks bus pasaulis po dvidešimties, trisdešimties metų.
Esant tokiai situacijai užsisklęsti ir užsiimti individualia kūryba man atrodo nepriimtina. Manau, mums labai trūksta vizijų, minčių, kuriomis galėtume pasidalyti vieni su kitais ir su publika.
Dirbdamas su projekto dalyviais jaučiau, kaip jie brangina galimybę bendrauti, keistis mintimis, nuomonėmis. Manau, kad panašiai nutiktų ir Suomijoje ar kurioje kitoje šalyje.
- Koks vaidmuo „Vyšnių sode“ teks nufilmuotai medžiagai?
- Filmavome viską be atrankos: pokalbius, repeticijų akimirkas, įvairius mažus įvykius, taip pat pjesės skaitymą ir atskiras scenas, o kai ką sumodeliavome pagal kino estetiką.
Be to, buvo daromi interviu su aktoriais apie A.Čechovą, gyvenimą, kūrybą, visuomenę, laiką, praeitį ir ateitį. Taip siekėme užfiksuoti esamąjį laiką.
Kai koncepcija galutinai išsigrynins ir atsiras laiko nuotolis, darysime medžiagos atranką. Kol kas kūrybos procesas tik įpusėjo.
- Kaip įsivaizduojate projekto „Vyšnių sodas“ plėtrą?
- Šio projekto dalyviai pasklis po pasaulį – juk dalis jų gyvena kitose šalyse, kiti yra labai užsiėmę čia, Lietuvoje.
Idealiu atveju kartą ar dukart per metus galėtų įvykti savaitės trukmės kūrybinės stovyklos, kurias lydėtų pasirodymai. Kaskart susitikę plėtotume ir grynintume savo „Vyšnių sodo“ idėją.
* * *
Talkina ir šuo Lokis
* Kartu su K.Smedsu „Vyšnių sodą“ kuria lietuvių aktoriai Vytautas Anužis, Aldona Bendoriūtė, Juozas Budraitis, Dainius Gavenonis, Irina Filipovič, Rasa Samuolytė, Benas Šarka, Virginija Kelmelytė, taip pat režisieriai Paulius Budraitis, Gytis Padegimas ir Jonas Vaitkus.
* Kūrybinę grupę papildė dailininkė Jūratė Paulėkaitė, operatoriai Ville Hyvonenas (Suomija) ir Lennartas Laberenzas (Vokietija).
* Projekte dalyvauja jauni muzikantai Rakelė Chijenaitė, Aurimas Galvelis, Justas Kulikauskas ir šuo Lokis.