Ištvano Kviko vadovaujamas kolektyvas savo programose etninę muziką
papildo modernia choreografija.
„Daugiau ugnies“ - taip vadinasi neseniai „Sare Roma“ išleista
kompaktinė plokštelė ir koncertinė programa, kurią romų grupė šią vasarą
pristato Baltijos jūros uostuose.
„Mūsų sėkmė - tai mūsų nuoširdumas. Mes esame toli nuo politikos, mes
neturime savo žemės, bet turime laisvę ir dainų iš viso pasaulio,
kurias dovanojame klausytojams iš širdies“, - sakė I.Kvikas.
Jau koncerto kelte metu žiūrovai nenustygo vietoje, kartu dainavo. O po
koncerto dar visą valandą denyje sukosi poros.
Tokiu ugningu akcentu baigėsi šios vasaros „Muzikuojančio kelto“ reisai.
Klaipėdoje muzikos gerbėjai trečius metus buvo kviečiami į romantiškas
saulės palydas laivo denyje skambant gyvai muzikai. Nors bilietai į
trijų valandų pramoginę kelionę kainavo 70 ir 90 litų, į visus devynis
reisus jie buvo išpirkti, o kartais ir pritrūkdavo.
Šįmet į muzikines keliones keltas plaukė rečiau negu plaukdavo anksčiau. Pasak
festivalį organizuojančios bendrovės „Promo Plius“ direktorės Mindvilės
Kaušpėdaitės, sumažėjo koncertų skaičius, tačiau nesuprastėjo jų kokybė.
Kelte vyko Gyčio Paškevičiaus, Česlovo Gabalio ir grupės „Pelenai“,
Marijono Mikutavičiaus, Egidijaus Sipavičiaus, grupės „Rondo“, Juditos
Leitaitės, Ingos Jankauskaitės, Kosto Smorigino, Olego Ditkovskio,
kitų žinomų atlikėjų koncertai.
Vieni žiūrovai rinkosi romantiškoje aplinkoje pasiklausyti savo mėgiamų
atlikėjų, kitus labiau viliojo neįprastas vakaras laivo denyje su
įsimintinais saulėlydžiais, gyva muzika ir barais. Kelte atšvęsti ir
keli gimtadieniai. Sukaktuvininkai tikino, kad tokios įsimintinos
šventės ilgai nepamirš.
„Muzikuojančiame kelte“ ankstesniais metais skambėjo ne tik
populiarioji, bet ir rimtoji muzika. Koncertą ant bangų surengė
smuikininkas Vilhelmas Čepinskis ir „Camerata Klaipėda“, įvairių
konkursų laureatas maskvietis pianistas Sergejus Glavackis atliko L.van
Beethoveno „Mėnesienos sonatą“. Tačiau ant vandens net ir vasarą nėra
šilta - per pertraukėles tarp kūrinių atlikėjai skubėdavo į uždarą
patalpą šildytis ir mankštinti rankų.
Galimybė perkelti koncertus ant vandens atsirado, kai „Smiltynės
perkėla“ įsigijo modernų keleivinį keltą „Nida“. Įprastai jame
telpa 800 keleivių.
Per koncertus galima plukdyti beveik iki 400 žmonių. Nemažai muzikos
gerbėjų atvyksta iš Palangos ar Neringos, kitų Lietuvos miestų. Keltas
uždengtas tentu - jis apsaugo atlikėjus ir žiūrovus nuo saulės ar
lietaus.
Skambant gyvai muzikai būdavo plaukiama į Juodkrantės pusę. Ties
Kiaulės nugaros sekluma kapitonas demonstruodavo kelto manevringumo
galimybes - laivas sukdavosi ant bangų skambant valsui. Po to „Nida“
patraukdavo jūros vartų link. Čia muzika trumpam nutildavo palydint
nusileidžiančią saulę.