Žydų liaudies muzikantų klezmerių tradicijos – neatsiejama Rytų Europos muzikinio paveldo dalis.
Nuo žilos senovės iki prieškario be džiaugsmingos klezmerių muzikos neapsieidavo žydų vestuvės ir miestelių šventės.
Kapelos gyvavo ir Lietuvoje
Kelis šimtmečius klezmerių kapelos gyvavo ir Lietuvoje. Bet šiandien turbūt retas čionykštis gyventojas prisimena autentišką jų skambesį.
Sovietmečiu žydų bendruomenė šalyje oficialiai neegzistavo, jos veikla nebuvo toleruojama, nors žydų saviveiklos kolektyvai veikė. Nepriklausomybės laikais bendruomenei atgimus, ji stipriai susitraukė: iš maždaug 25 tūkst. žydų liko penktadalis, dauguma jų – senukai.
Prieš kelerius metus klezmerių tradicijas Vilniuje pabandė atgaivinti perkusininkas Arkadijus Gotesmanas, subūręs orkestrą „Vilner Klezmorin“ („Vilniaus klezmeriai“).
Šis muzikantas yra ir pirmojo klezmerių muzikos festivalio, programos „Vilnius – Europos kultūros sostinė“ projekto, meno vadovas.
Vilnius skamba vis kitaip
„Smagu, kad Vilnius tampa vis spalvingesnis. Jame galime jaustis kaip tikrame europietiškame mieste, – sugrįžtančiomis tautinių mažumų tradicijomis džiaugėsi A.Gotesmanas. – Juk pajudinus bet kurį šio miesto akmenėlį suskamba vis kitokia muzika“.
Pasak A.Gotesmano, nestinga skirtingų spalvų ir klezmerių muzikai, nors pirmiausia šiuo žodžių deriniu apibūdinamos šokiams skirtos nuotaikingos instrumentinės pjesės.
Šiandien pasaulyje populiarios klezmerių muzikos įvairovę atskleis ir pirmasis šiai kūrybai skirtas festivalis Vilniuje.
Atvyksta korifėjus
„Vilner Klezmorin“ žydų liaudies muzikos aranžuotes savo koncerte gausiai apipins improvizacijomis.
Mat šiame kolektyve groja visa grupė pripažintų džiazo meistrų: A.Gotesmanas, saksofonininkas Liudas Mockūnas, kontrabosininkas Eugenijus Kanevičius ir trimitininkas Valerijus Ramoška.
Šiandien per atidarymo vakarą prie vilniečių kapelos prisidės ryškiausia festivalio žvaigždė – niujorkietis trimitininkas Frankas Londonas.
Tai viena iškiliausių klezmerių muzikos figūrų, daugelio kolektyvų vadovas ir narys, kūrinių teatrui ir kinui autorius.
F.Londonas yra koncertavęs ir dirbęs studijoje su muzikos korifėjais Johnu Zornu, Davidu Murray, Melu Torme, Lesterio Bowie „Brass Fantasy“.
Festivalyje, be kitų kūrinių, F.Londonas su A.Gotesmanu pristatys specialiai jiems šia proga Viačeslavo Ganelino parašytą kompoziciją.
Vienija skirtingus tikėjimus
Publika išgirs ir žydų dainų, kurias atliks Liora Grodnikaitė, Rafailas Karpis, buvusi vilnietė, dabar Izraelyje gyvenanti Galina Libenshtein ir net choras iš Berlyno „Gofenberg Choir“ (vadovas Jossifas Gofenbergas).
Pamirštas jidiš dainas naujam gyvenimui prikeliantis vokiečių choras vienija skirtingo tikėjimo žmones.
Retų muzikinių radinių iš Baltarusijos, Rusijos ir Lietuvos pažers klezmerių ansamblis „Minsker Kapelija“ (Baltarusija). Šis įdomus kolektyvas pasirodo net roko festivaliuose, žydų vestuvėse ir klubiniuose renginiuose.
Savaip žydų tradicijas interpretuos prancūzų trio „Klezele“ ir danų „Klezmer Trio“. Pastarasis ansamblis kūryboje naudoja Vengrijos ir Rumunijos romų muzikinius motyvus.
Festivalio vakariniai koncertai vyks Pranciškonų rūmų kieme, kur nuo 16 val. bus galima paragauti ir žydų virtuvės patiekalų. Dienomis kolektyvai muzikuos lauko scenose Gaono ir Švarco gatvių sankirtoje bei Mėsinių gatvėje, prie Žydų kultūros centro.
* * *
Festivalio programoje – 8 koncertai
Pranciškonų rūmų kiemas
* 24 d. 19 val. F.Londonas (JAV, trimitas) ir „Vilniaus klezmeriai“.
* 25 d. 19 val. L.Grodnikaitė, R.Karpis, G.Libenshtein ir „Vilniaus klezmeriai“: Rytų Europos žydų dainos.
* 26 d. 19 val. V.Ganelino projektas. Dalyvauja F.Londonas, A.Gotesmanas (perkusija), L.Mockūnas (klarnetas), L.Ulevičius (tūba), R.Beinoris (obojus).
* 27 d. 19 val. jungtinis dalyvių „Klezz Session Project“.
Gaono ir Švarco gatvių skveras
* 25 d. 12 val. „Gofenberg Choir“ (Vokietija).
* 26 d. 16 val. „Minsker Kapelija“ (Baltarusija).
Mėsinių gatvė prie Žydų kultūros centro
* 26 d. 12 val. „Klezele“ (Prancūzija).
* 27 d. 12 val. „Klezmer Trio“ ir Ch.Nussbaum (Danija).