„Gimiau Baltupio gatvėje, viename iš gražiausių pasaulio miestų, Vilniuje,“- prisistato Izraelyje gyvenanti ir kurianti menininkė, Lietuvoje žinoma mergautiniu Rozos Kovarskajos vardu. Parodoje „Lyg tūkstančiai saulių“ pateikiami per keletą pastarųjų metų sukurti iliustraciniai koliažai, taip pat nedidelė koliažų serija, skirta dykumos temai.
Parodai parinktas pavadinimas liudija Šošanos Levit gyvenimą šalia ją supančių spalvų. Nuo vaikystės, kaip pripažįsta dailininkė, jos siela jautriai reagavo į gamtos spalvas – viliojančias, gluminčias savo žavingu, įvairialypiu sudėtingumu.
„Kartą, įprastą pilką dieną, pakeliui į mokyklą, dėmesį patraukė du nebejauni barzdoti dailininkai, galvas pridengę beretėmis. Jie stovėjo pasilenkę virš nedidelės, arklio įmintos balos ir įdėmiai ją nagrinėjo. Nesusilaikiusi taip pat žvilgtelėjau iš šalies ir buvau pritrenkta... Vaivorykštės spalvomis padabintos benzino dėmės įsiliepsnojo šalikelėje lyg brangakmeniai. Aš manau, jog tą tylią spalvos garbinimo solidarumo akimirką manyje gimė dailininkė,“ - dalijasi ankstyvais prisiminimais autorė.
1972 metų pavasarį, atvykus į saulės užlietą, amžinai žalią Izraelį, Šošana Levit buvo apstulbinta grožiu žemės, turinčios tik du metų laikus – vasarą pereinančią į pavasarį, ir atvirkščiai: „Pavasaris buvo išbarstęs po kalvas tūkstančius raudonų tulpių ir aguonų, pilki asiliukai klajojo tarp sidabriaspalvių alyvmedžių ir aš minutėlei pasijaučiau lyg būčiau sugrįžusi į biblijinius laikus. Mano paletėje nebuvo tokių ryškių spalvų ir tuomet aš staiga supratau, kokia tamsi yra mano tapyba. Laikui einant, lyg tūkstančiams saulių nudeginus mano paletę ji prašviesėjo, atsiliepdama Izraelio spalvoms“.
Šošana Levit iliustruoja knygas vaikams, mėgsta įvairius kūrybos žanrus - portretus, peizažus, marinas, monoprintus, koliažus ir iliustracijas. Autorė yra surengusi 42 parodas Lietuvoje, Izraelyje, JAV ir kitose šalyse.
„Mene visad ieškojau harmonijos ir grožio. Man regis, šias savybes man įskiepijo ir manyje išugdė Vilnius, menininkų ir meno mylėtojų miestas,“- su litvakų nostalgija teigia Šošana Levit.