Į sostinės klubą „House of Music“ rinkosi ir ankstyvosios ŽAS kūrybos gerbėjai, ir hitų „Mandarinai“, „Myliu kiną“, „Cepelinai“ mėgėjai. Šįkart populiarios dainos skambėjo kiek kitaip, jose atsirado roko ritmų.
Į sceną grupės nariai neskubėjo: prieš koncertą jie stebėjo Lietuvos ir Ispanijos krepšinio rinktinių rungtynes, ir tik joms pasibaigus, po valandos, klubą užliejo „Man gerai“ garsai.
„Grįžtame prie šaknų, grojame vėl tik gyvai. Neseniai dalyvavome festivalyje „Velnio akmuo“ – supratome, kad maloniau groti tai, kas patinka, kad ir mažesnei auditorijai.
Dabar truputėlį nusispjovėme į publiką – ne visą, tiesiog grįžta mūsų senieji gerbėjai.
Prieš trejetą metų, kai grojome metalo festivalyje „Ferrum Frost“, buvo labai daug žmonių, kurie į mūsų pasirodymą atėjo skeptiškai nusiteikę.
Per pirmąsias dainas buvo ir švilpimo, ir nepadorių gestų rodymo. O šį kart nuo pat pirmos dainos jautėme publikos palaikymą – kaip prieš penkiolika metų, kai mes grojome metalą“, – prisiminė ŽAS narys Marius Berenis.
Scenoje trijulei talkino gyvai grojantys muzikantai, o grupės talismanu vadinamas Gidonas ŠapiroBilas šį kartą taip pat į rankas paėmė mikrofoną.
Ankstyvosios kūrybos ilgesį pajutę „žasai“ neseniai susipažino su žmonėmis, kurie svarsto galimybę pakviesti juos groti roko festivalyje Bulgarijoje.
„Mes iki šiol esame labai tingūs ir muzika mums – tarsi malonus hobis. Bet, nors ir keista, dabar prieš kiekvieną koncertą repetuojame po dvi savaites kasdien, liejame prakaitą po kelias valandas.
Džiaugiuosi, kad žmonės supranta, kad kai darėme visišką popsą, tai buvo parodija, mes ironizavome.
Tai buvo linksmas etapas, važiavimas į koncertą buvo kaip važiavimas į vakarėlį – pasilinksminti, degtinės išgerti.
Dabar prieš koncertus nelabai sau tai leidžiame.
Sugrįžo ir jaudulys, ir susikaupimas, ir atsakomybės jausmas – to anksčiau tikrai nebuvo“, – sakė M.Berenis.