A.Petrulytė gyvena Užupyje, romantiškoje Krivių gatvelėje, mansardoje
virš pašto.
Pasak tapytojo Mindaugo Skudučio, su kuriuo jie kartu mokėsi
tuomečiame Dailės institute, baigusi studijas Aurora pradingo,
nedalyvavo parodose, užsidarė šeimos rate, tačiau meninės prigimties
buitis neužgesino.
Visuose A.Petrulytės paveiksluose - Užupio motyvų variacijos.
„Nežinau, sąmoningai ar ne, Aurora paveiksluose nevaizduoja nė vienos
šiuolaikinio gyvenimo detalės, jai visai neįdomus šiuolaikiškumas:
vitrinų blizgesys, reklamos, automobiliai. Todėl kai kam gali atrodyti,
kad paveikslai nutapyti nežinia kada: dabar, prieš 20 ar 100 metų.
Tame įžiūriu tam tikrą sąmoningą dailininkės poziciją: gyvenimas
trumpas, o menas - amžinas“, - sako M.Skudutis.
Jo manymu, A.Petrulytės paveiksluose svarbiausia yra šviesa, ji -
raktas į kūrybą.
Spalvų koloritas šiltas, jaukus, atrodo, kad dailininkei labiausiai
patinka vėlyvas ruduo, kai medžiai jau be lapų, bet dar švelniai šviečia
saulė ir oras dar nešaltas. Tada gamtoje atsiranda ypatinga žodžiais
nenusakoma melancholiška laukimo nuotaika, kurią ir siekia perteikti
savo darbuose dailininkė.