Taip, pristatydama savo naująjį filmą, teigė režisierė
Janina Lapinskaitė.
„Tai filmas apie miestelio tam tikrus žmones. Aš pasiėmiau
miestelį „N“, šiuo atveju, tai buvo Švenčionėliai. Tai tuo pačiu
buvo ir mano noras, kad stabtelėtų akimirka. Žinote, kai traukinys
eina, jis prabėga greitai... (...) Aš, kaip žmogus, kai važiuoju
traukiniu, kartais netgi noriu, kad jis važiuotų lėčiau, nes
gaila, kad „prabėga“ namas, žmogus, kurį pamatai“, - aiškino
režisierė.
Režisierė sakė, kad jos kūrybą žinantys žiūrovai šiame filme ras atpažįstamus ankstesnių kūrinių elementus.
„Man atrodo, kad žiūrovai, kurie domisi mano kūryba, žino, kad
filme vaizduojami ne žmonės, kurie visada sutinkami, kurie matomi,
tai nėra žvaigždės, tai tie, kurie gyvena savo gyvenimą“, -
teigė režisierė.
J.Lapinskaitės teigimu, nors dokumentiniame filme, kurtame beveik
metus, parodyta tikra žmonių istorija, visgi ji filmu norėjo
išsakyti ir savo asmenines svajones, viltis bei sumanymus.
Pasak režisierės, filmavimo metu, kuris vyko praėjusių metų
rugsėjo-spalio mėnesiais, jos pirmines idėjas papildydavo nauji
susitikimai su miestelio gyventojais. Taip filme atsirado istorija
apie projektą, kurio metu netoli miestelio esančioje saloje
apgyvendinamos avys. Jau keletą metų jos ten plukdomos tam, kad
nugriaužtų saloje esančius krūmokšnius ir pavasarį paukščiai
sugrįžtų perėti į šią salą.
J.Lapinskaitė atskleidė, kad filmavimo metu, kaip visada,
pasitaikė nemažai kuriozų. Pirmiausia, problemų kėlė tai, kad
filmuojama buvo Seimo rinkimų metu, taigi gyventojai stebėjosi,
kodėl nėra domimasi politiniu gyvenimu.
„Jiems buvo labai įdomu, kodėl aš nesidomiu tais rinkimais“, -
teigė režisierė, pasakodama, kad miestelio vadovai vis domėjosi,
kodėl yra filmuojama prie tam tikrų partijų rinkimų štabų, nors
politika kūrėjus mažiausiai domino.
Be to, gyventojai, kurių nemaža dalis groja akordeonu, niekaip
negalėjo suprasti, kodėl J.Lapinskaitė vis norėjo filmuoti juos
neva nepasirengusius ir nesusirepetavusius.
Beveik valandos trukmės dokumentiniame filme pasakojama ne tik
apie minėtą projektą, bet ir fragmentiškai atspindimas kai kurių
miestelių gyventojų: buvusio dėstytojo tapusio akmeninių tvorų
statytoju, miestelio korespondentės, lentpjūvės savininko ir kitų,
gyvenimas.