Pats katino motyvas pasirinktas neatsitiktinai. Katinas – vienas mėgstamiausių rašytojos gyvūnų. Paskutiniais J.Ivanauskaitės metais jos rankų glamonėmis mėgavosi katinas vardu Lūšis. Katinas yra ir viena iš menininkės kūrybos figūrų.
Iš rausvai pilkšvo lietuviško lauko riedulio nukalta 10 tonų sverianti skulptūra katino pavidalą įgauti pradėjo praėjusių metų liepą. 15 tonų sveriantis akmuo rastas netoli buvusio Arvydiškių karjero greta Kurtuvėnų. Akmuo daugelį metų gulėjo Pašiaušės kaime, Kelmės rajone, kur ir buvo kuriama skulptūra. Katino aukštis iki uodegos galiuko - 2,70 m, plotis - 3 m, storis - 1,5 m.
Atidengtos skulptūros autorė K.Jaroševaitė teigė, kad sukurti šią skulptūrą jai pavedė J.Ivanauskaitės mama Ingrida Korsakaitė.
„Toks, koks dabar yra šis katinas – tai jau mano kaltė. Su katinais mano santykis ypatingas. Šitas katinas – mano kiemo katinų simbolis. Katinas – Vilniaus valkata, kuris gyvena pats sau. Nors žmonės mano, kad jie katiną prisijaukina, iš tikrųjų katinai mus prisijaukina“, - po skulptūros atidengimo kalbėjo skulptorė K.Jaroševaitė.
„Katino“ skulptūrą atidengė Seimo pirmininkė Irena Degutienė ir bendrovės „Lietuvos dujos“ direktorius Viktoras Valentukevičius.
„Pažiūriu į katiną ir galvoju: kodėl katinas, kodėl ne kažkokia kita skulptūra Jurgos atminimui? O po to sau mintyse galvoju: koks yra katino įvaizdis? Katinas yra laisvas, vaikšto pats sau. Jurga turėjo būtent tą laisvės nuovoką – ji buvo laisva šiame pasaulyje, savo mintyse ir kartu labai atvira. Jurga niekur neišėjo, ji čia, su mumis. Kiekvienas atėjęs čia galės prisėsti „Katino“ draugijoje ir pamąstyti, o ką pasakytų Jurga“, - kalbėjo I.Degutienė, finansine parama asmeniškai prisidėjusi prie skulptūros idėjos įgyvendinimo.
„Katinai ir angelai buvo didžioji Jurgos meilė. Kai įrenginėjome skulptūrą, matėme, kad čia būriuojasi ir jaunimas, ir mamos su vaikais. Katinas skvereliui suteikia jaukumo, tikimės, kad vilniečiai jį pamils ir saugos“, - sakė rašytojos J.Ivanauskaitės motina I.Korsakaitė.
Būrys susirinkusių vilniečių, rašytojos kūrybos gerbėjų, artimųjų ir draugų džiaugėsi pagaliau įgyvendinta iniciatyva, prie kurios prisidėjo bendrovė „Lietuvos dujos“ ir piliečiai, aukoję asmenines lėšas.
Kalbinti į skulptūros atidengimo ceremoniją susirinkę vilniečiai teigė esą patenkinti tokia skulptūra – riebiu katinu pakelta uodega.
„Šis didžiaakis katinas iš tiesų pagyvina ir suteikia kažkokios ypatingos dvasios. Kadangi gyvenu netoliese, dažnai užsuku čia pabūti, o dabar draugiją palaikys katinas, kuriame, tikiu, apsigyvens Jurgos dvasia“, - lrytas.lt sakė pensininkė Janina.
„Gera idėja sukurti tokią skulptūrą. Galima čia ateiti skaityti rašytojos kūrybą, o šitas riebus katinas, iškėlęs uodegą, tik pakels nuotaiką“, - sakė studentė Rasa, neabejinga J.Ivanauskaitės kūrybai.
Jurgos Ivanauskaitės kūrybos paveldo centro direktorė, idėjos įrengti Jurgai skirtą skverą ir jame pastatyti skulptūrą autorė Ramunė Sakalauskaitė sakė, kad menininkai – tarsi vaikščiojantys sodai: „Turėtume įrengti daugiau tokių vietų, kur gera būtų visiems“.
Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatė J.Ivanauskaitė Aguonų gatvėje gyveno dešimt metų (nuo 1997 m. iki mirties 2007 m.) ir čia sukūrė daugumą svarbiausių savo kūrinių.
Ant namo Aguonų g. 15/ Šaltinių g. 11 įrengta atminimo lenta su užrašu „Šiame name 1997-2007 m. gyveno rašytoja, dailininkė ir keliautoja Jurga Ivanauskaitė (1961-2007). Lentą nukalė skulptorius Marijonas Šlektavičius.
Menininkė, keliautoja ir visuomenės veikėja J.Ivanauskaitė Anapilin iškeliavo pernai vasario 17 dieną. Ją pakirto sunki onkologinė liga – sarkoma.