Žiūrėkite reportažą - Penktadienį sostinės dangų nušvies fejerverkų festivalis.
Dar IX amžiuje Kinijoje atrasti pirotechnikos efektai pirmiausia buvo skirti ne pramogai, o blogio jėgoms gąsdinti. Bet ugnies šokis padangėje pasirodė toks žavus ir kerintis, kad fejerverkai išliko ir tuomet, kai jų magiška galia niekas nebetikėjo.
Žiūrovams fejerverkas – šventė, trunkanti nuo kelių iki keliolikos minučių.
Kad ji būtų kuo įsimintinesnė, būriui chemikų, technikų, ugnies dizainerių tenka darbuotis valandų valandas.
Įspūdingais fejerverkais, jau skynusiais laurus ne viename tarptautiniame festivalyje, garsėjanti bendrovė „Blikas“ šįvakar konkurse nedalyvaus, bet rengia parodomąją programą. Kokia ji bus, daugiausia lems pirotechnikos dizainerio Artūro Zumero išradingumas.
- Ar žiūrovai nenusivils? - šventės išvakarėse pasiteiravau A.Zumero.
- „Vilniaus fejerijos“ parodomajai programai parengėme fejerverką iš lietuviškų pirotechnikos gaminių.
Manau, kad po trijų konkursinių fejerverkų, kuriems bus naudojama kiniška pirotechnika, žiūrovai įžvelgs mūsiškio pranašumus – ryškesnes spalvas, originalius efektus.
Vien kurdamas scenarijų, derindamas ugnies scenas su muzika užtrukau savaitę. Dar 2-3 dienų prireikė užtaisams paruošti.
- Ar turite kokį nors savo „firminį“ efektą?
- „Firminė“ scena – tai geltonos, beveik oranžinės kometos, kylančios nuo žemės, ir viršuje sprogstantys „ežiai“ – iš centro pabyrantys tokios pat sodrios geltonos spalvos spygliai.
- Pirotechnikos dizainerių Lietuvoje yra tik vienas kitas. Kokių savybių ir žinių reikia šios profesijos žmonėms?
- Svarbiausia – jausti muziką, tempų skirtumus, suvokti intonaciją ir sugebėti muzikos nuotaiką perteikti ugnies efektais.
Be to, reikia išmanyti pirotechnikos technines savybes, gebėti taip išdėlioti užtaisus, kad tam tikru momentu danguje atsirastų toks vaizdas, kokio nori.
- Iš kur semiatės žinių, ar yra pirotechnikų mokyklų?
- Pirotechnikų mokyklų yra, bet jos paprastai rengia sprogmenų gamintojus, moko, kaip saugiai pagaminti pirotechniką ir ją iššauti.
Apie mokyklas, kurios rengtų stiliaus specialistus, negirdėjau. Mokomės iš pirmtakų. Tai – amatas iš rankų į rankas.
- Ar fejerverkai paklūsta mados vėjams? Ar yra skirtumų tarp Japonijos, Kinijos ir europiečių pirotechnikos dizainerių stiliaus?
- Italija, Ispanija, Japonija, Kinija, turinčios senas fejerverkų tradicijas, turi ir savo stilių.
Bet pastaruoju metu jis panašėja, nes vyksta daug tarptautinių festivalių, pirotechnikai vieni iš kitų mokosi, perima atradimus.
Turbūt tik japonai stengiasi išsaugoti savitumą. Jie mėgsta šaudyti ypač galingus užtaisus, kurie išsiskleidžia danguje iš vieno stiebo. Fejerverkas kaip pražystanti gėlė – toks jų supratimas.
Europoje stengiamasi kurti fejerverkų scenas derinant skirtingus efektus, komponuojant iš apačios iššaunamus užtaisus su sprogstančiais viršuje.
Japonai labiau pabrėžia vieno gaminio kokybę ir jo grožį. Europiečiai vaizdą kuria iš daugelio gaminių.
- Dainininkas, tobulai padainavęs ariją, pasistengęs gali ją pakartoti. Ar pirotechnikai gali pakartoti pavykusią sceną?
- Manau, kad pirotechnikams tai gal net lengviau. Vienąkart sukūrus tobulą planą, atradus idealią muziką, esant toms pačioms sąlygoms, sceną galima pakartoti.
Bet publikai pakartojimas nebebus toks įspūdingas.
Mums, pirotechnikos dizaineriams, svarbiausia publikos nuomonė, todėl stengiamės kaskart ieškoti naujovių, kad žiūrovas liktų sužavėtas.
- Vilniuje Neries pakrantę puošia gėlių užrašas „Aš tave myliu“. Ar neteko kada nors danguje ugnimi užrašyti tokios frazės?
- Pageidavimų išvedžioti užrašą danguje buvo ne vienas ir ne du, bet turime nuvilti užsakovus – padaryti sprogstantį užrašą technologiškai sudėtinga ir būtų labai brangu, todėl bent jau Lietuvoje niekas to nedaro.
- Kuriate kompozicijas, dėliojate užtaisus, per patį fejerverką sėdite įsmeigęs akis į monitorių. Ar dar sugebate pajusti fejerverkų grožį, pasimėgauti savo arba kolegų kūriniu?
- Sunkiai. Prieš fejerverką ir jo metu galva prikimšta kitų minčių. O jei ir pakeliu akis į dangų, gėrėtis reginiu nebegaliu – tuoj pastebiu klaidas, trūkumus, tobulintinas vietas. Tokio pakilumo kaip publika nejaučiu.
- Ar savo draugus, artimuosius švenčių proga nustebinate fejerverkais?
- Gal ir norėtųsi kartais, bet vėlgi – pavadinkime tai profesine liga – net paprasto buitinio pirotechnikos gaminio, pirkto parduotuvėje, negaliu ramiai uždegti.
O gal iššaus ne taip, kaip reikia, o gal nukris, uždegs, sužeis? Pradeda kamuoti kvailos mintys. Todėl dažniausiai atsisakau dovanoti fejerverką.
- Koks pirotechniko gyvenimas? Kaip fejerverkas?
- Galas žino. Beveik visos šventės parduotos, namie savaitgaliais retai būni, grįžti naktimis. Gyvenimas ne iš idealiausių.
Fejerverkų festivalis „Vilniaus fejerija 2009“. Rugsėjo 25 d. 19 val. Vilnius, Vingio parkas.
* * *
Žvilgsnis – į dangų
Pirmajame tarptautiniame fejerverkų festivalyje „Vilniaus fejerija 2009“ konkursinę programą rodys Estijos, Latvijos ir Baltarusijos komandos. Jos parengė trijų dalių pasirodymą pagal M.Ravelio „Bolero“, pagal M.Jacksono dainą ir laisvąją programą.
Konkursinę programą vertins komisija, į kurią pakviesti žinomi Lietuvos žmonės: disko metikas V.Alekna, dirigentas M.Pitrėnas, generolas V.Tutkus, Vilniaus universiteto prorektorius chemikas R.Vaitkus ir kiti.
Komisijos skirti balai bus tik pusė komandos pergalę lemiančio vertinimo. Antroji pusė – žiūrovų balsai, siųsti trumposiomis žinutėmis. Žiūrovai fejerverkus stebės sėdėdami Vingio parko estradoje.
Festivalio pirmojoje dalyje publika girdės M.Mikutavičiaus gyvo garso koncertą.
Šventę baigs pirotechnikos įmonės „Blikas“ parodomoji programa, fakyrų šokiai su ugnimi ir lazerių šou.