Riaušes išprovokavęs kario išvaduotojo paminklas Taline. Lietuvai Amerikos paramą pažadėjęs George'as W.Bushas.
Beviltiškai į medinio lietuviško namelio langą beldžiantis kinas. Šanchajumi virtusios Vilniaus Šnipiškės.
Tai tik keli didžiulio meninio projekto „Miesto istorijos“ fragmentai.
Tokios atvirai politizuotos parodos Lietuvoje seniai nebuvo.
Regis, finansų krizė į praeitį nubloškė ne tik mūsų šalies ekonomiką.
Ji ir mūsų menininkus, ir Vilniuje apsilankiusius svečius išprovokavo atviriau prabilti apie meno priklausomybę nuo politikos kaitos ir visuomenės lūkesčių. Taip atvirai apie tai kalbėta prieš 15 ar 20 metų.
Istorijos nesuklastosi
Ši paroda vadinasi „Juodos gulbės, tikros istorijos ir privačios tiesos“.
Juodosiomis gulbėmis išskirtinius, nenuspėjamus ir netikėtus istorijos įvykius pavadino libaniečių kilmės rašytojas ir biržos makleris Nassimo Nicholaso Talebo savo bestseleryje „Juodoji gulbė“.
Parodos kuratoriai – ŠMC direktorius Kęstutis Kuizinas ir Amsterdamo „De Appel“ meno centro direktorė Anna Demeester – juodąja gulbe laiko ir pasaulinę finansų krizę, sukrėtusią ne tik ekonomiką, bet ir kultūrą.
Jie surinko tarptautinę menininkų komandą ir paprašė jos sukurti fiktyvų Vilnių. Šiuo atveju fikcija – tai istorija, kurioje dera ir sugalvota ar perkurta realybė, ir dokumentika.
„Brangioji, aš sumažinau ŠMC“, – galėtų ištarti architektas Vladas Ozarinskas. Iš tamsaus polistireno blokų jis pastatė sienas, penktadaliu sumažinančias ŠMC salių dydį ir suformuojančias autonomines erdves meno kūriniams.
Paauksavo bronzinį karį
Ironizuoti linkę ir dauguma parodos dalyvių. Skulptorius Mindaugas Navakas parodoje pristato videofilmą „Avua!“, siūlantį pasižvalgyti po margą rytietišką turgų. „Tai Vilnius 2050 metais“, – pajuokavo kūrėjas.
Beviltiškai į uždarytą langą beldžiantis kinas ar obuoliais užmuštas žmogus kiniškame hamake po lietuviška obelimi – kita nelinksmo pokšto pusė.
Pasirodo, kinų menininkui gauti vizą į Lietuvą – beveik neįmanomas dalykas. Net turint oficialų rengėjų kvietimą.
Menininkai žvelgia ne vien į dabartį ar ateitį. Algimanto Kunčiaus fotografijose – Vilnius prieš 50 metų, o latvio Edmundo Jansono darbe – aštuoniasdešimtmetės piešiniais papasakota XX a. Latvijos istorija nuo II pasaulinio karo pabaigos.
Šio karo žygdarbiams atminti sovietiniais laikais Taline pastatyto rusų kario išvaduotojo paminklo perkėlimas į kapines 2007 metais sukėlė riaušes.
Estė Kristina Norman vietoj bronzinio paminklo sukūrė jo paauksuotą kopiją ir pabandė pastatyti į senąją vietą.
Šis rusų ir estų santykius bei skirtingus požiūrius į istoriją nagrinėjantis kūrinys šįmet pristatomas Estijos paviljone Venecijos bienalėje. Vilniuje rodoma jo kopija.
Knygos – pyragams kepti
Aukščiausias parodos taškas (jei nepaisysime lietuviškų ir japoniškų varnų dialogą išprovokavusių japonų) – dvi 20 metrų aukščio eglės, lietuvio Žilvino Landzbergo įkurdintos stikliniame kiemelyje antrame ŠMC aukšte.
Skaitykla virtusioje pirmojo aukšto salėje galima prisėsti prie britų kūrėjos Alison Jackson kūrinio – vaškinio Amerikos prezidento G.W.Busho, kuris, netekęs posto, ramiai sukinėja Rubiko kubą.
Žemiausias parodos taškas – amerikiečių grupės „My Barbarian“ projektas rūsyje.
Kartu su lietuviška teatro ir muzikos grupe „Liūdni slibinai“ surengtas projektas apie pokario lietuvių partizanų susidūrimą su pasiklydusiais Amerikos kareiviais, visai nepanašiais į išvaduotojus.
Išskirtiniu parodos akcentu galima pavadinti olandų dailininko Kevino van Braako krosnį, kurioje deginant knygas galima išsikepti ne tik duonos, bet ir pyrago.
Sužlugdyti Lietuvos leidėjai galėtų padovanoti šį kūrinį dabartinės Vyriausybės posėdžių salei papuošti.
Rengs ekskursijas į sostinės valgyklas
Baltijos tarptautinio meno trienalėje „Miesto istorijos“ dalyvauja 80 menininkų iš 20 šalių. Ji vyksta keliose Vilniaus erdvėse – Šiuolaikinio meno centre (Vokiečių g. 2), buvusiose Sveikatos apsaugos ministerijos patalpose (Gedimino pr. 27) ir privačiame bute, kuriame įrengtą Kinijos menininkų grupės ekspoziciją bus galima apžiūrėti per specialias ekskursijas kiekvieną trečiadienį 15 val.
Ketvirtadieniais 12 val. bus rengiamos pietavimo ekskursijos į istorinę dvasią išlaikiusias Vilniaus valgyklas. ŠMC 2 kartus per dieną vyks ekskursijos po parodą (13 ir 18 val.)
Iki trienalės pabaigos (lapkričio 22 d.) bus surengta apie 15 papildomų renginių – performansų, projektų pristatymų, paskaitų, kino peržiūrų. Trienalės papildomi renginiai ir naujienos pristatomos specialioje interneto svetainėje www.urbanstories.lt.