Pasak jo, į sceną sugrįžtantis spektaklis „Nusiaubta šalis“ tarsi tikrina, ar mums dar reikia nekomercinio teatro?
„Jei nereikia, teks su tuo susitaikyti ir tarti „viso gero“, – atsiduso 48 metų G.Varnas.
Sostinės Teatro arenoje atnaujintu G.Varno spektakliu „Nusiaubta šalis Vilnius“ rytoj pasibaigs Naujosios dramos akcija.
Užsiminė apie žlugimą
Į sceną grąžinti „Merliną, arba Nusiaubtą šalį“ sumanė šios akcijos rengėjas teatro kritikas ir prodiuseris Audronis Liuga.
Šių metų pradžioje buvo sumanyta šį spektaklį pavadinti „Nusiaubta šalis – Vilnius 2009“.
Šiuo pavadinimu autoriai norėjo pareikšti savo požiūrį į sužlugdytą „Vilniaus – Europos kultūros sotinės 2009“ (VEKS) projektą.
Tačiau G.Varnas persigalvojo. „Šiandien ne tik VEKS, bet ir visa Lietuva yra atsidūrusi trečiajame pjesės „Nusiaubta šalis“ veiksme, kuris vadinasi „Žlugimas“, – rėžė režisierius.
Anapus teatro ribų
Prieš ketverius metus G.Varno pastatytą spektaklį pagal Tankredo Dorsto ir Ursulos Ehler pjesę „Merlinas, arba Nusiaubta šalis“ A.Liuga palygino su laivu vaiduokliu.
„Jis išplaukė prieš ketverius metus nežinoma kryptimi ir dingo. Buvo apmaudu ne tik dėl to, kad spektaklis buvo „neišvaidintas“.
Svarbiau tai, kad jis buvo nepasiekęs daugelio kultūros ir ne tik kultūros žmonių, kuriuos turėjo pasiekti“, – sakė A.Liuga.
Pasak jo, šis spektaklis išsiskiria iš visos G.Varno kūrybos. „Nusiaubta šalis“ – daugiau negu spektaklis. Jo idėjos peržengia teatro, kaip meno, ribas ir kalba apie visuomenei svarbiausius dalykus“, – sakė kritikas.
Valstybė – tai kultūra
Viduramžių legendomis apie Apskritojo stalo riterius ir Šventojo Gralio taurės paieškas grįsta epinė drama buvo suvaidinta buvusioje „Tiesos“ spaustuvėje (dabar ten įsikūrusi „Menų spaustuvė“), Lenkijoje, Gdansko laivų statykloje, kurioje kilo judėjimas „Solidarnosc“.
A.Liuga ir G.Varnas sutiko, kad tuomet spektaklis neišspinduliavo visų pjesėje slypinčių idėjų, buvo pernelyg ankstyvas mūsų visuomenei.
„Šiandien „Nusiaubta šalimi“ atėjo laikas paklausti apie kultūros vietą pasaulyje ir mūsų krašte. Ši pjesė unikali tuo, kad joje kultūros idėja glaudžiai susijusi su valstybės idėja.
Būtent kultūra pagimdė Sąjūdžio idėjas. Buvome kultūros ir valstybės idėjos sąjungos liudininkai.
Dabar matome, kaip pragmatiniai valdžios tikslai užgožia ir kultūros, ir valstybės idėją.
Šis spektaklis nėra verkšlenimas, kad kultūra nuskriausta. Mes sakome, kad kultūra yra valstybės pamatas, ir klausiame, ar dar turime pakankamai proto ir jausmų tai suvokti?“ – kalbėjo A.Liuga.
G.Varnas įsitikinęs, kad spektaklis šiandien skamba dar skaudžiau nei prieš ketverius metus – tuomet dar nebuvo tokio mūsų kultūrą nuodijančio komercinių spektaklių, menkaverčių televizijos serialų srauto, kokį matome dabar.
Išryškino akcijos temą
A.Liuga tikino, kad „Nusiaubta šalis“ – ne teoriniai ar filosofiniai išvedžiojimai apie kultūrą, o labai emocionalus kūrinys. Jame kalbama apie žmonių likimą.
Būtent su kultūros žmonių likimo tema buvo susijęs ir ironiškas, daug emocijų sukėlęs Naujosios dramos akcijos sumanytas suomių režisieriaus Kristiano Smedso spektaklis pagal Antono Čechovo „Vyšnių sodą“. Spektaklio personažus vaidinantys aktoriai ir režisieriai atvirai siejo juos su savo gyvenimu.
„Vyšnių sodas“ ir „Nusiaubta šalis“, nepaisant skirtingos stilistikos, vienas kitą pratęsia ir papildo.
„Vyšnių sodo“ finalinis akordas, kuriame vaizduojamas kultūros žmonių žiedas, tarsi tampa „Nusiaubtos šalies“ pradžia – Apskritojo stalo riterių susitikimu ir Šventojo Gralio taurės ieškojimų pradžia“, – kalbėjo A.Liuga.
Ne visi riteriai tiki idėjomis
* Spektaklyje „Nusiaubta šalis Vilnius“ su žinomais vidurinės kartos aktoriais S.Balandžiu, P.Budriu, V.Kuodyte, G.Girdvainiu vaidins ir G.Varno įkurto teatro „Utopia“ jaunieji aktoriai D.Stončius, M.Repšys, A.Storpirštis, E.Špokaitė, E.Latėnaitė-Beliauskienė.
* G.Varno sugrįžimą prie „Nusiaubtos šalies“ ypač palaikė kai kurie jame anksčiau vaidinę aktoriai. „Aktoriai man be jokių užuolankų sakė: „Sugrįžkime prie šio spektaklio, nes mus galutinai pribaigs „chaltūra“ televizijoje. Šios žlugdymo ir žlugimo patirties dar neturi jauni „Nusiaubtoje šalyje“ vaidinantys aktoriai. Jie turi progą pasimokyti iš vyresniųjų kolegų, išsaugoti teatro, kaip utopijos, idėją, pateisinti mūsų teatro pavadinimą. Tai moralės ir pedagogikos klausimas, į kurį bus atsakyta po 10 ar 20 metų“, – sakė pedagoginės patirties turintis G.Varnas.
* Naujame spektaklyje neišvysime aktoriaus D.Kazlausko, vaidinusio vieną pagrindinių vaidmenų – Merliną. Jį pakeis A.Sakalauskas. „Ne visi Apskritojo stalo riteriai tebetiki Šventojo Gralio idėja. Aktorystė – irgi riterystės klausimas“, – paaiškino G.Varnas.