Rugsėjo 25-spalio 31 dienomis Giedrės Bartelt galerijoje Berlyne veikė personalinė lietuvės paroda „Fotografija ir siūlai“.
L.Jonikės darbai sulaukė didžiulio žiūrovų dėmesio ir didelio įvertinimo. Berlyno dienraštyje „Der Tagesspiegel“ buvo publikuojamas straipsnis apie tekstilininkės darbus, jos darbai ir kūryba buvo įvertinti palankiai.
L.Jonikė, pasitelkdama siuvinėjimą - vieną seniausių tekstilės dekoravimo technikų - ir juo margindama lyrika, paslaptimi ar intriga alsuojančias didelio formato fotografijas, suteikia žiūrovui užuominą, kurioje glūdi daugybė galimų istorijų ir interpretacijų.
Pasirinkdama vaizduoti (ar siuviniu aprengti) nuogą kūną, menininkė jį prilygina tuščiai drobei, ant kurios ne dažais, bet siuvinėjimo dygsniais sukuriamas iliuzinis žmogaus likimas.
Tekstilės technika, o kartu ir pati tekstilė, semantiškai prilyginama individualumo raiškai. Siūlas Linos rankose - ne vien kūrybos priemonė. Tai patikima, amžių patikrinta galimybė atskleisti žmogaus tapatumą - tiek tautinį, tiek ir kultūrinį (nulemtą šeimos santykių, visuomeninių-politinių procesų).
Dailininkė dažnai naudoja pasąmoninius lietuvio kodus, neatsiejamus nuo jo religingumo, mūsuose persipynusio su legendiniu paveldu, misticizmu (Rūpintojėlio, Mergelės Marijos, undinėlių motyvų interpretacijos). Tačiau Lina nebijo transformuoti, perkurti metaforų, galiausiai, pati jas sukurti. Tarkime, trispalviame (lyg Lietuvos vėliava) kūrinyje „LIE-TU-VA" atskleisdama šalies idilę, paremtą šeimos principu.