Dailininkų „Individualistų“ grupės desantas išsilaipino Jaltoje (nuotraukos)

Antroji lietuvių tapytojų paroda, eksponuojama viešbutyje „Keturi metų laikai“, sukurta netikėtai surengtame Jaltos plenere.

Legendinis švytintis paveikslas „Mėnesiena virš Dniepro“, atkeliavęs iš Kijevo nacionalinės galerijos buvo eksponuojamas juodomis draperijomis dekoruotoje Levadijos rūmų parodų salėje.

Peterburgo Imperatoriškosios menų akademijos profesorius A.Kuidži, tapęs XIX a.pabaigoje, XX a.pradžioje turėjo įtakos ir garsių Lietuvos dailininkų peizažinės tapybos tradicijai. Jis buvo tikras išradėjas, naudojęs tapyboje visiškai naują technologiją, kurios dėka paveikslai įgavo švytėjimo.

Ukrainiečių impresionisto vieno paveikslo parodą pakeitė lietuvių individualistų šiuolaikinės spalvingos drobės.

„Lietuvos galeristai nesugebėtų taip operatyviai pakeisti parodos. Pas mus viskas ilgai planuojama, parodų salės užsakomos prieš metus. Manau, kad vieno paveikslo parodai, kad ir tokio genialaus tapytojo, kaip A. Kuindži, trys ekspozicijos mėnesiai yra per didelė prabanga ta prasme, kad nuolat besilankantiems parodose meno gerbėjams darosi nuobodoka. Lankytojų čia pavydėtina gausybė! Ir visi ieško naujovių“, - pasakojo dailininkas J.Pranckevičius, prisiminęs Jaltos parodų organizatorių lankstumą.

Rusijos caro Nikolajaus II vasaros rezidencijoje lietuviai dailininkai pristatė Lietuvos gamtovaizdžius, urbanistinius bei romantinius peizažus, natiurmortus, bei abstraktųjį meną.

Svajūnas Armonas, Aloyzas Stasiulevičius, Juozas Pranckevičius, Antanas Beinoraitis ir Algimantas Kliauga, - skirtinga maniera tapantys menininkai, prieš dešimtmetį įkurtos „Individualistų“ grupės nariai Jaltoje surengę dvi parodas, sulaukė didelio pasisekimo.

A.Stasiulevičius Jaltoje jaučiasi beveik savas. Dailininkas šiuose kraštuose dažnas svečias.

„Buvęs jūros uosto vadovas, menui neabejingas Vladimiras Papakinas, dabar privataus jachtų klubo savininkas yra A.Stasiulevičiaus geras draugas. Ši nuostabi vietovė Aloyzo kūrybai turi nenuginčijamos įtakos.

Per dešimtmetį privati draugystė peraugo į glaudžius tarpvalstybinius ryšius. Be savo bičiulių ir Ukrainos ambasados diplomatų, reziduojančių Lietuvoje, mes nenugabentumėm savo paveikslų į Jaltą“, - pasakojo„Individualistų“ grupės įkūrėjas S.Armonas.

Antroji lietuvių paroda buvo surengta Jaltos viešbutyje „Keturi metų laikai“. Visi 24 paveikslai nutapyti Jaltos plenere.

„Mes neplanavome Jaltoje daryti plenero. Tačiau atsidūrę skaidrioje šviesoje, patyrę neįprasto gamtovaizdžio jaudulį, nusprendėme nusipirkti dažų, teptukų, drobių ir kibome į darbą“, - prisimena A.Kliauga.

„Išlipę iš lėktuvo, po darganotos Lietuvos orų, pajutome tokią malonią šilumą, tarytum krosnis troboje būtų iškūrenta. Tausojanti saulė, šilta jūra, kalnai vaisių ir neišpasakyto grožio vaizdai.

Užuodęs specifinį žolės kvapą, pajutau sugrįžęs į jaunystę. Prieš trisdešim metų šiose vietovėse man teko tarnauti Sovietų armijoje. Dabar buvusiais kariniais maršrutais turistus plukdo“, - sakė S.Armonas.

Jaltos peizažas suteikė šviežio peno, lietuvių drobėse atsirado naujų motyvų.

„Kalnai, vynuogynai, kiparisai, smaragdo spalvos jūra pakeitė mūsų tradicinį mąstymą ir matymą, prapletė paletę. Lietuviški beržai, nušienautų pievų koloritas ir jautrūs saulėlydžiai iš mūsų pasamonės vis dėlto prasiveržė į paveikslus.

Pavyzdžiui, tapydamas Jaltos vaizdelį pamiršau nutapyti kiparisus. Man jų lyg ir netruko. Parodos lankytojai tai pastebėjo. Mat, kiparisai savotiška Jaltos vizitinė kortelė“, - apie nusistovėjusias peizažo tradicijas pasakojo J. Pranckevičius. „O man visados neišdildomą įspūdį palieka naujas aštrus pojūtis, kvapai, nuotaika, kuria perteikiu per spalvas, motyvus. Jūros mėlynumas, kiparisų šešėliai, saulės žaismas vandenyje ilgam išliks atmintyje.

Naujų pastebėjimų ir saulės energijos pakrautas grįžau į Lietuvą ir iš karto sukūriau keletą paveikslų, kuriuose atsispindi Jaltoje patirta nuotaika“, - prisiminimais dalijosi S.Armonas.