1903-1905 m. Gruzijoje gyvenęs jaunas vaistininkas A.Žukauskas ten
parašė pirmuosius savo kūrinius bei „atrado“ savo literatūrinį
slapyvardį. Paskui visą gyvenimą jis jautėsi dėkingas kraštui, kuris
atskleidė jo literatūrinį talentą.
A.Vienuolio „Kaukazo legendos“ jau visą šimtmetį tampa žinomos dar
mokyklos suole. Jų dėka lietuviams Gruzija yra pažįstama kaip išdidi ir
laisvę mylinti šalis.
Prisimindamas jaunystės išgyvenimus, A.Vienuolis XX a. viduryje ne kartą
vėl lankėsi Gruzijoje, klajojo po kalnus, pratęsė legendų ciklą.
Vieno tokios susitikimo proga 1946 m. Tbilisyje gruzinų rašytojas
A.Gomiašvilis svečiui iš Lietuvos kalbėjo: „Per Jus mes, gruzinai,
mylime Lietuvą. Būtų gerai, kad kiekviena tauta turėtų po šitokį
Vienuolį, kuris permestų dvasinį tiltą tarp vienos broliškos tautos ir
kitos“.
Tačiau tik praėjus daugiau kaip pusšimčiui metų po A. Vienuolio mirties
Anykščiuose pirmą kartą surengta Gruzijos meno paroda - demonstruoti 34
metų tapytojos Makos Batiašvili darbai. Ir lietuviai, ir gruzinai
pripažino: kultūrinio bendravimo tiltą vėl atvėrę paveikslai itin
tiksliai perteikia nacionalinį folklorą, gruzinų rimtumą ir humoro
suvokimą.
„Aš noriu, kad šiandieninis Anykščių kraštas geriau pažintų Gruziją ir
gruzinus, kad A.Vienuolio paskatintas domėjimasis būtų tęsiamas“, -
sakė anykštėnams Gruzijos ambasadorius Lietuvoje Georgijus
Kerdikošvilis.
Diplomatas, susipažinęs su Anykščiuose saugomais A.Vienuolio sukauptais
ir Gruzijos praeitį menančiais muziejiniais eksponatais, stebėjosi jų
gausa ir unikalumu. Kaip dovaną gavęs gruzinų Karo kelio XX a.
pradžioje išleisto žemėlapio kopiją, jis sakė abejojantis, ar patiems
gruzinams pavykę išsaugoti tokį dokumentą.
Vienintelė anykštėnų ekspedicija į Gruziją, kai buvo filmuojami ir
fotografuojami A.Vienuolio praminti takai šioje šalyje, buvo surengta
1981 metais. Dabar, talkinant Gruzijos ambasadai, Anykščių savivaldybė
ruošiasi atnaujinti ir išplėtoti kultūrinius ryšius su šalimi, kol kas
geriau pažįstama per literatūros kūrinius.