Intymusis teatras: ranka pasiekiami ir aktoriai, ir žiūrovai (nuotraukos)

„Ramūno ateljė“ teatrą galima vadinti kambario arba intymiuoju teatru. Mat aktoriaus ir režisieriaus Ramūno Abukevičiaus sumanymas realizuojamas neįprastoje erdvėje, kurioje vos telpa dvidešimt kėdžių.

Sėdint taip arti, neretas žiūrovas suabejoja - ar žiūri spektaklį. O gal ir pats jame dalyvauja?

„Neretai žiūrovai po spektaklio prisipažįsta, kad sunkiai susilaiko nepareiškę savo nuomonės, nepradėję antrinti ar prieštarauti ranka pasiekiamiems aktoriams“, - šypsojosi teatro vadybininkė Daiva Tindžiulienė.

Aktoriaus prigimtis, nenumaldomas noras būti scenoje išveda R.Abukevičių į Latako gatvę su pypke rankoje. Specialus vakarinis pypkiavimas yra savotiška įžanga į spektaklį. Pats režisierius ir aktorius tampa kviesliu.

„Žmonėms neleidžiu pasiklysti. Užuodę tabako kvapą, žiūrovai tikrai nepraeis mano žaliųjų durų“, - juokėsi R.Abukevičius.

Jis pats pasitinka savo žiūrovus. Palydi iki bufeto (jis įkurtas nedidukėje buto virtuvėlėje). Čia mikliai sukasi svečius vaišindami aktoriai Gintaras Mikalauskas ir Rasa Jakučionytė. Tačiau prieš spektaklį jie ne itin kalbūs, nenori išsiblaškyti.

O po spektaklio kalbink, ginčykis, prieštarauk į valias. Neretai žiūrovai ratu sustato kėdes ir tuomet įvyksta antras, nesurežisuotas veiksmas. Jis naudingas abiems pusėms.

Kad teatras turi gyvuoti tapo aišku jau po pirmojo „Ramūno ateljė“ spektaklio, 2004-aisiais suvaidintos monodramos „Ir visada bus per vėlu“ pagal A.Camus romaną „Krytis“.

Sėkmė paskatino imtis naujų bandymų. Teatre pastatyta apie dvidešimt spektaklių aktualiausiomis dvasinio išgyvenimo temomis. Artumas, vienišumas, nesusikalbėjimas, prieraišumas, neapykanta ir meilė - tai jausmai, kurie jaudino žmogų visais laikais, buvo aktualūs ir akmens amžiuje, neišnyko ir šiandien.

Šiemet šeštasis teatro sezonas prasidėjo atnaujintu spektakliu „Viskas priklauso nuo paros laiko“. Jis paremtas M.Duras pjesės „Siuzana Andler“ idėja. Spektaklį kuria aktoriai R.Jakučionytė, G.Mikalauskas, R.Abukevičius.

Pjesės smaigalyje meilė. Siužetas paremtas lyg ir banaliu meilės trikampiu. Teatrinis vyksmas vystosi atskleidžiant vidinius herojų išgyvenimus. Moteris kankinasi dvejonėse. Ką rinktis: aprūpintą, bet nuobodų, melu grįstą gyvenimą, ar nežinomybę ir aistrą? Niekas negali pasiūlyti sprendimo. Atsakymo ieško kiekvienas per savo išgyvenimus ir kančias. Ieško jo, ir intymusis teatras „Ramūno atelje“, pasitelkdamas į pagalbą žiūrovus.

„Šį sezoną pagaliau turime drabužius, kuriuos specialiai spektakliui sukūrė Vilniaus mados namai „Cantas“. Ir dizaineris Kęstutis Lekeckas įsigilino į pjesės herojų charakterius, todėl dabar nesijaučiame lyg trumpam subėgę parepetuoti su savo rūbeliais. O juk visai neseniai taip ir buvo. Pasirausdavome namų spintose ir pasipuošdavome pagal savo skonį“, - prisimena aktorė R.Jakučionytė.

Ar sunku vaidinti, kai žiūrovai ranka pasiekiami, kai aktoriai jaučia kiekvieną jų krustelėjimą ir atodūsį?

„Vaidindami netradicinėje erdvėje aktoriai ieško kitokios raiškos. Teatras be distancijos nuima paslapties šydą. Atlikėjai neturi galimybių pasislėpti.

Persikūnijimas į vaidmenį vyksta čia pat, žiūrovai įsitraukia į emocinę vieno ar kito spektaklio erdvę. Intymusis namų teatras, yra savotiška aktorinio meno laboratorija. Spektakliai nuolat kinta, galutinio taško dėti negali, nes jo eiga priklauso nuo žiūrovų nuotaikos ir emocijų“, - sakė aktorius G.Mikalauskas.

Šį sezoną laboratorinio teatro veikloje įvyko dar vienas posūkis. Kas savaitę teatras vyksta gastroliuoti į naujas, nepažįstamas erdves. Dailininkų dirbtuvės, salonai, biurai, miestiečių privati erdvė.

„Lapkričio 11-osios vakarą mūsų laukia tikras iššūkis. Vaidinsime prekybos centre „Gedimino 9“. Aplinkui daug stiklo, todėl būsime itin permatomi, tačiau turėsime išsaugoti susiformavusius kūrybos principus. Emocijoms bus naujos netikėtos dekoracijos, panaudosime bankrutavusių prekybininkų likučius - drabužių pakabas“, - pasakojo teatro vadybininkė D.Tindžiulienė apie krizės pasiūlytas naujas erdves.

Vaidinti įprastoje erdvėje lengva ir paprasta, kaip greitkeliu važiuoti. Išsukus iš jo užgriūva nauja, ne visada patogi patirtis, kuri pagamina pliūpsnį adrenalino, iššaukia kūrybines galias, padiktuoja naujų sprendimų.