Sezoninio fortepijono muzikos festivalio Vilniuje iki šiol nebuvo. Spragą nutarė užlopyti Prancūzijoje gyvenanti lietuvių pianistė, Nacionalinės premijos laureatė Mūza Rubackytė.
Lapkričio mėnesį sostinėje vykstančiame festivalyje skambins fortepijono meistrai iš Prancūzijos, JAV, Ukrainos, Argentinos bei Mstislavo Rostropovičiaus fondo stipendininkai lietuviai.
Nacionalinėje filharmonijoje Ludwigo van Beethoveno muzika sujungs iškilius solistus iš trijų pasaulio šalių – Mūzą Rubackytę, vengrų violončelininką Laszlo Fenyo, amerikiečių smuikininką Michaelą Ludwigą, Lietuvos nacionalinį simfoninį orkestrą ir Kauno valstybinį chorą. Jiems diriguos J.Falletta.
Ši 55 metų amerikietė – viena iš nedaugelio moterų, darančių pasaulinę karjerą ant vyrų užimtos pakylos.
Smulkutė, trapi, švelniabalsė menininkė yra dviejų „Grammy“ statulėlių ir vienuolikos garbės daktaro titulų savininkė. Ji diriguoja žymiausiems simfoniniams orkestrams.
- Kodėl moterims sunku patekti į dirigentų pasaulį? – paklausiau J.Fallettos.
- Iš mūsų, moterų, tikimasi ramybės ir klusnumo, nuo vaikystės esame tarsi stumiamos į antrąjį planą. Kam patrauklios moterys diktatorės? Dirigentai daug kam atrodo tokie.
Manau, kad dirigentui svarbiausia sutarti su žmonėmis, pelnyti jų pasitikėjimą. O tam tereikia tvirtai žinoti, ko nori ir sieki.
- Ar iš karto susidraugavote su muzikantais?
- Karjeros pradžioje jausdavau netikrumą – tada dar beveik nebuvo moterų dirigenčių. Vyresni orkestrantai žvelgdavo į mane skeptiškai.
Tačiau aš nuo vaikystės buvau apsėsta idėjos atsidurti spalvingų orkestro garsų apsuptyje, pačiame griežiančių žmonių kolektyvo centre.
Paauglystėje mane įtikinėjo verčiau diriguoti chorams. Bet buvau įsimylėjusi orkestrą. Man pasisekė, kad dirbu išsvajotą darbą, kai kitos moterys tik pradeda šturmuoti orkestro dirigentų pakylą.
Visi mano mokytojai buvo vyrai. Aš jiems dėkinga, kad man padėjo likti savimi.
- Ką reiškia moteriai būti savimi ant dirigento pakylos?
- Tai reiškia pelnyti didelio kolektyvo pasitikėjimą ir dėmesį nesipykstant su savimi. Dirigentui reikia tam tikro griežtumo, bet tai nereiškia, kad aš turėjau išmokti bartis ar šaukti ant žmonių. Autoritetas ir ramybė – puikiai suderinami dalykai.
- Ar muzikos pasaulyje jaučiate ribą tarp vyrų ir moterų?
- Ji tirpsta, bet pamažu. Orkestrai labiausiai pasikeitė per pastaruosius dešimtmečius. Šiandien juose groja daug moterų. Lėčiausiai keičiasi kompozitorių ir dirigentų pasaulis – vyrai čia dominuoja.
Bet klausytojams tai nelabai rūpi – jiems svarbiausia, kokia muzika skamba koncerte.
- Ar vyrų pamėgta profesija leidžia scenoje atrodyti moteriškai?
- Manyčiau, kad dirigentė scenoje turi atrodyti santūriau nei, tarkime, solistė. Kitaip publika gaudys įspūdžius labiau akimis nei ausimis.
Koncertuose dažniausiai vilkiu kostiumus, kurių moteriškumą pabrėžia detalės. Kelnės ir švarkas – mano profesinė uniforma. Aš renkuosi tik juodą ir baltą spalvas, vengiu ryškaus makiažo. Noriu, kad žmonės susitelktų į muziką, o ne apžiūrinėtų mane.
Esu dirigavusi ir vilkėdama suknelę, bet švytruojančios rankovės blaškė muzikantų dėmesį, scenoje būdavo sunku judėti makaluojantis palankams. Nutariau rengtis paprasčiau.
- Ar daug aukojate dėl karjeros?
- Nelengva visą laiką keliauti. Aš nuolat dirbu su Bafalo ir Virdžinijos simfoniniais orkestrais, esu kviestinė kitų JAV orkestrų dirigentė, daug koncertuoju užsienyje, įrašinėju.
Laimė, kad kelionėse mane dažnokai lydi vyras. Jam nereikia dirbti biure, nes visus darbus gali atlikti kompiuteriu bet kur ir bet kada.
Kelionių vargus, aišku, atperka naujos pažintys ir įspūdžiai. Visur randu ko pasimokyti iš muzikantų. Mokausi ir Vilniuje. Jūsų orkestras mane sužavėjo darbštumu, šiltu ir aistringu muzikavimu.
* * *
Lietuvių dirigentei nesutrukdė ausies trauma
Į Lietuvos muzikos istoriją įrašytas vienintelis moters simfoninio orkestro dirigentės vardas. Tai – Margarita Dvarionaitė (1928-2008 m.), kompozitoriaus Balio Dvariono dukterėčia. Ji 1961-1993 m. buvo Lietuvos nacionalinės filharmonijos simfoninio orkestro dirigentė.
M.Dvarionaitės karjerai nesutrukdė net studijų Sankt Peterburge metais patirta ausies trauma ir dėl to atsiradę klausos sutrikimai. Valinga muzikė parengė klasikos programų, pristatė daugelio lietuvių kompozitorių kūrinių premjeras, dirigavo ir operas.