40 metų menininkas gyvena ir dirba Briuselyje. Nuo 1996-ųjų jis kūrė seriją trumpų filmų, kuriuose tiesiog stebėjo gyvenimo tėkmę.
- Kodėl jūsų darbuose gyvenimas tarsi sustingsta? - paklausiau H.Opo de Beecko.
- Laikas man svarbus ir kaip filosofinė kategorija, ir kaip raiškos priemonė.
Filme jį sulėtinu, jei noriu, kad žiūrovas turėtų galimybę gerai įsižiūrėti į veikėjų veidus, gestus, geriau suvoktų mizanscenas.
- Ar kasdienybėje jums laikas – problema?
- Jo visuomet trūksta. (Juokiasi.) Auginu tris vaikus, kuriems reikia dėmesio ir pasakos vakare. Ir dar penkis asistentus dirbtuvėje.
- Kaip randate įdomių akimirkų, situacijų?
- Stebiu tai, kas vyksta aplinkui. Įdomiausius dalykus galima pamatyti neiškėlus kojos iš namų. Aš viską išgryninu ir parodau.
- Skubanti šeima – jūsų gyvenimo atvaizdas?
- Iš asmeninės patirties galiu pasakyti, kad į neviltį varantis jaunų tėvų skubėjimas, tempiantis kartu ir vaikus, – gryna teisybė.
Tai tik įrodo, kad pasirenku aktualias bendražmogiškas situacijas, tipišką elgesį tam tikromis aplinkybėmis.
- Ironija – nuolatinis jūsų kūrybos prieskonis?
- Net ir tragiškoje situacijoje dažnai būna gana komiškų akimirkų, o ką jau kalbėti apie tokius absurdiškus dalykus kaip prabangios puotos gražiausiuose gamtos kampeliuose kaip mano „Šventėje“.
- Kaip įsivaizduojate idealų parodos žiūrovą?
- Stengiuosi, kad mano darbus galėtų suprasti ir meno mokslų neragavęs žmogus. Jei pažiūrės porą minučių – užteks ir tiek. Tačiau jei stabtelės ilgesniam laikui, pamatys ir pajus tikrai daugiau.
- Kokių menininkų kūryba jums patinka?
- Jų yra daug. Jei kalbėsime apie vizualiuosius menus – tai XVII amžiaus olandų tapytojas Joachimas Johannesas Vermeeris. O iš šiuolaikinių – amerikietis Bruce'as Naumanas.
- Kuo užsiimtumėte, jeigu staiga visame pasaulyje dingtų elektra?
- Rašyčiau romanus.
Kol kas laiko pakanka tiktai trumpiems apsakymams.
- Paroda pavadinta „Aplinkybės“. Ar jūsų gyvenime daug kas priklauso nuo aplinkybių?
- Negaliu sau to leisti. Viską tiksliai suplanuoju.