Pasak knygą pristačiusios Šveicarijos lietuvių bendruomenės pirmininkės Jūratės Caspersen, autorių kolektyvo rašytoje knygoje pateikiama įdomių faktų apie dvylikos Lietuvos rašytojų kelius Šveicarijoje. Vieni iš jų šioje kalnuotoje šalyje atostogavo, kiti keliavo, treti dirbo kaip diplomatai, ketvirti stažavosi ar buvo atvesti į Šveicariją meilės ryšių.
Antai poetas Maironis Šveicarijoje praleisdavo po keletą mėnesių, lankėsi čia mažiausiai tris kartus, gyveno viloje prie Keturių Kantonų ežero, kurią ženklina atminimo lenta. Jonas Biliūnas Šveicarijoje studijavo, tačiau patyrė čia nemažai vargo ir turėjo palikti studijas dėl progresavusios ligos. Studijų reikalai atvedė į Šveicariją ir Mariją Pečkauskaitę-Šatrijos Raganą, o ilgiausiai čia studijavo Vincas Mykolaitis-Putinas. Tuo tarpu Jurgis Baltrušaitis ir Sofija Kymantaitė-Čiurlionienė dirbo diplomatinį darbą Tautų Sąjungos būstinėje. Rašytojas Balys Sruoga Šveicarijoje daugiausia keliavo - kopė į Alpes kartu su savo studentais. Salomėja Nėris, būdama 23 m. studentė, pirmą kartą nukeliavo į Šveicariją pasimatyti su savo mylimuoju.
Naujųjų laikų rašytojai - Marcelijus Martinaitis, šviesaus atminimo Sigitas Geda ir Jurgis Kunčinas taip pat ne kartą lankėsi Šveicarijoje įvairiais tikslais, o S.Geda dėstė lietuvių kalbą Berno universitete.
Pasak J.Caspersen, knygą „Lietuvių rašytojų takais Šveicarijoje“ norima išleisti ir kaip turistinį gidą, kad keliautojams būtų patogiau pasiekti vieną ar kitą objektą, menantį lietuvių rašytojus. Šią knygą kultūros ministras Remigijus Vilkaitis pavadino išskirtiniu reiškiniu mūsų kultūroje, kurį galima rodyti kaip pavyzdį kitų šalių lietuvių bendruomenėms, mat jos turėtų surinkti ir paskleisti kuo daugiau žinių apie tose šalyse įvairiais laikais gyvenusius ir veikusius lietuvius.
Rengiant knygą talkino žinomos Lietuvos literatūros moterys - knygos redaktorė Dovilė Zelčiūtė, profesorė Viktorija Daujotytė, Maironio lietuvių literatūros muziejaus direktorė Aldona Ruseckaitė. Knyga gausiai iliustruota archyvinėmis ir šių laikų nuotraukomis.
300 šios knygos egzempliorių dovanojama Lietuvos bibliotekoms, dar 200 - įvairioms kultūros įstaigoms. Knyga išleista Tautinių mažumų ir išeivijos departamento lėšomis.
Beveik šimtą Šveicarijos lietuvių vienijanti bendruomenė dar planuoja išleisti knygą apie pirmąsias Lietuvos moteris, siekusias aukštojo mokslo Šveicarijos universitetuose. Numatoma įamžinti ir publicisto, literatūrologo, Lietuvos telegramų agentūros ELTA įkūrėjo Juozo Ereto - žymiausio šveicaro, labiausiai nusipelniusio Lietuvai, atminimą. Jau gautas leidimas kitąmet prie jo namo pritvirtinti atminimo lentą, o vėliau bus išleista knyga apie J.Ereto gyvenimą ir veiklą.