Šio teatro vadovas Arvydas Kinderis, remdamasis istoriniais faktais,
parašė pjesę, kurioje atskleidė Barboros Radvilaitės tremties Dubingių
dvare išgyvenimus ir tragikomišką aplinką.
Čia, savo giminės dvare, ji atsidūrė po slaptos santuokos su Lietuvos
Didžiuoju kunigaikščiu Žygimantu Augustu, kai šis išvyksta tvarkyti
reikalų į Krokuvą, o Barbora dar nežino, ar bus pripažinta karaliene.
Pasak A.Kinderio, spektaklio tema amžina - likimo skirta meilė, kuri yra
graži, bet pavojinga, kupina problemų.
Pjesės autorius ir režisierius pagrindiniam vaidmeniui pasirinko
alytiškę Inesą Pilvelytę ir tvirtino jos vietoje neįsivaizduojąs kitos
aktorės.
Pačiai aktorei A.Kinderio sudėliotas Barboros paveikslas yra
priimtinesnis nei Juozo Grušo dramoje, nes herojė turi mažiau naivumo,
daugiau gyvenimiškos patirties ir drąsiau prisiima atsakomybę ilgėtis,
kentėti ir kovoti už savo pasirinkimą - surastą didžiąją, abipusę
meilę.
Žiūrovams ši istorija atsiskleidžia per ašaras ir juoką, grožį ir
tragizmą.