VII-IV šimtmetyje prieš mūsų erą sukurtos falo pavidalo
lempos, molinėse lentelėse išlikę meilės laiškai ir erotiniai
simboliai ant laimės amuletų - tik maža dalis eksponatų, kuriuos
lankytojai galės pamatyti parodoje, dedikuotoje graikų romėnų
meilės dievaičiui.
Paroda „Erotas: nuo Hesiodo „Teogonijos“ iki vėlyvosios antikos“
(Eros: From Hesiod's Theogony to late antiquity) veiks nuo gruodžio
10 dienos iki kitų metų balandžio Kikladų meno muziejuje. Jose bus
eksponuojama 280 dirbinių, atvežtų 50 Graikijos, Kipro, Italijos ir
Prancūzijos muziejų, tarp jų Luvro.
Šioje parodoje vaizduojama, kaip per daugelį amžių keitėsi
meilės dievaičio Eroto, kurį romėnai vadino Kupidonu arba Amūru,
įvaizdis. VIII amžiaus prieš mūsų erą jis laikytas galingu
dievu, o romėnų viešpatavimo laikais - tik grožio ir meilės
deivės Veneros (graikų Afroditės) palydovu.
Parodos organizatoriai perspėjo, kad lankytojai mūsų laikų
pasaulio padorumo sampratas turėtų palikti prie parodos durų, nes
mūsų protėvių erotinis menas buvo labai tiesmukas.
„Senovės Graikijoje lytinius santykius vaizduojančią sceną
buvo galima išvysti ant visuomeninio arba privataus pastato... Tie
žmonės nebuvo šventeivos“, - sakė Kikladų meno muziejaus
direktorius profesorius Nicholas Stampolidis.
„Šiandien visa tai galima pamatyti žurnaluose arba internete,
nors nepaisant šios laisvės, egzistuoja didžiulė veidmainystė,
nepaaiškinamas puritoniškumas“, - pridūrė jis.
Ši paroda padalyta į devynis skyrius - pagal mūzų, senovės
graikų literatūros ir meno deivių, skaičių.
Jis pradedama nuo Eroto gimimo ir vaikystės. Ant vienos vazos jo
motina Afroditė vaizduojama besiruošianti prilupti neklaužadą
Erotą sandalu.
Erotui augant, gausėjo tų, kuriuos jis sužeidė savo meilės
strėlėmis. Sparnuotas dievaitis vaizduojamas besitaikantis lanku į
senovės dievus ir žmones.
Parodoje atkreipiamas dėmesys į garsias senovės graikų ir
romėnų įsimylėjėlių poras, tokias kaip Antonijus ir Kleopatra,
kurių aistra nulėmė dviejų didingų senovės civilizacijų
likimą.
Ekspozicijos pabaigoje sutelkti homoseksualios meilės ir
prostitucijos vaizdai bei erotiniai simboliai, kurie tais laikais buvo
paplitę ant kasdieniškų daiktų, tokių kaip vazos. Tikėta, kad
tokie atvaizdai stiprina vaisingumą, arba tiesiog būdavo skirti
žmonėms pralinksminti.
Lankytojai „padarys savas išvadas apie žmones ir Erotą, taip
pat pamatys, kokia (erotikos) samprata buvo senovėje ir kokia
komercinė ji tapo mūsų dienomis“, pabrėžė N.Stampolidis.
Prie kai kurių šios parodos ekspozicijų bus pakabinti
perspėjimai jaunesniems nei 16 metų lankytojams, tačiau moksleiviai
į ją bus įleidžiami.
„Nežinau, kodėl vaikai turėtų sužinoti apie meilę vien iš
žurnalų ir draugų, o ne per meną“, - gūžtelėjo pečiais
profesorius.