Šiomis premijomis bus apdovanoti režisieriai Almantas
Grikevičius ir Jonas Rimgaudas Jurašas, fotografas Romualdas
Rakauskas, menotyrininkė Marija Matušakaitė, rašytoja Ramutė
Skučaitė ir aktorius Rolandas Kazlas.
20-ąjį kartą teikiamą premiją
režisierius A.Grikevičius pelnė už viso gyvenimo
nuopelnus, režisierius J.R.Jurašas - už modernios
teatro kalbos kūrimą, legendos sugrąžinimą į šiandieninę Lietuvą,
fotomenininkas R.Rakauskas - už fotografijos meno poetinį
įtaigumą, menotyrininkė M.Matušakaitė - už autentiškas
senosios Lietuvos dailės atodangas, poetė R.Skučaitė - už mažų
ir suaugusių žmonių pasaulio vienybę, už žodžio skaidrumą, aktorius
R.Kazlas - už tragiškąsias ir komiškąsias teatro dermes, už
kūrybinį principingumą.
„Ta premija labai laiku, - juokavo keturiasdešimtmetis aktorius Rolandas Kazlas, - Čia kaip eini eini ir pamatai suoliuką, o ant suoliuko padėta maža dovanėlė. Tai suteikia ir jėgų, ir supranti, kad esi reikalingas toks, koks esi su savo požiūriu ir kūrybiniais principais". Jis svarstė, kad premija jam skirta ir už tai, ką jis daro, ir už tai, ko jis nedaro.
R.Kazlas jau kurį laiką nevaidina televizijos laidose, jis susitelkęs tik į rimtų vaidmenų teatre kūrimą. „Lėlės" teatre šiemet įvyko aktoriaus monospektaklio „Geležis ir sidabras" pagal Vlado Šimkaus eilėraščius premjera. Lapkritį Kauno valstybiniame dramos teatre jis pristatė jo režisuotą spektaklį „Palata" pagal Antono Čechovo „Palatą Nr. 6" ir „Juodąjį vienuolį".
„Esu jau nebejaunas žmogus ir esu laimingas dėl šitos premijos", - džiaugėsi už gyvenimo nuopelnus apdovanotas kino režisierius Almantas Grikevičius, kurio kartu su A.Dausa filmas „Jausmai" yra vadinamas geriausiu lietuvišku filmu.
„Kiekvienas kūrinys man yra kaip vaikas. Kiekvieną filmą pradėdamas tu pradedi visiškai iš naujo. Tu pradedi lyg ničnieko nemokėdamas. O kai pabaigi, jį vertini kiti. Pas tave lieka proceso džiaugsmas arba proceso sudėtingumas, sunkumas, ir net, kaip atrodo, blogas rezultatas", - lrytas.lt A.Grikevičius tvirtino, jog po linksmos žinios apie premiją turės iš naujo apmąstyti savo gyvenimo pasiekimus. 75-erių režisierius taip pat režisavo filmus "Bandymas išsiaiškinti", "Pastabos gyvenimo būdo paraštėse", "Ave, vita!", rašė scenarijus "Išėjusiems negrįžti", "Nusišypsok mums, Viešpatie" ir kt.
Menotyrininkė, architektė ir drabužių dizainerė M.Matušakaitė lrytas.lt sakė žinojusi, kad yra nominuota, bet gauti premiją nesitikėjo. "Atvirai kalbant, tai truputį atsitiktinumas, juk daug žmonių kandidatavo. Čia truputį yra laimės dalykas. Aš jaučiau, kad esu nusipelniusi premijos, bet šito neužtenka. Esu pakankamai darbšti, daug dirbau ir tebedirbu, kiek galiu", - kalbėjo 85-erių sulaukusi M.Matušakaitė. Ji yra išleidusi tokias knygas, kaip "Portretas XVI-XVIII a. Lietuvoje", "Senieji Lietuvos kunigaikščių portretai", "Apranga XVI - XVIII a. Lietuvoje", "Karalienė Barbora ir jos atvaizdai", "Lietuvos skulptūra iki XVII a. vidurio".
Poetė, rašytoja ir vertėja R.Skučaitė taip pat lrytas.lt tikino, kad išgirdusi žinią apie jai paskirtą premiją nepatikėjo: "Bet dabar jau patikėjau! Pati nežinau, kaip reaguoti. Turbūt palankiai. Aišku, premijos gali negauti, bet vis tiek rašyti. Kad ji nulemtų kūrybą, to nėra. Bet ją gauti malonu". 78-erių autorė yra išleidusi apie keturiasdešimt poezijos rinkinių, o šiemet pasirodė dar dvi knygos - „Aš - eilėraščių knyga" ir „Jei nereikėtų skubėti".
„Aš per gyvenimą nesulaužytas praėjau. Laimės ir pasisekimo man kažkodėl buvo daug duota. Gal čia yra atpildas už tai, kad šviesiu žvilgsniu žiūriu", - R.Rakauskas lrytas.lt yra tvirtinęs, jog jį visuomet traukė fotografuoti gražius dalykus, o bandymai paklausyti kolegų kritikos ir fotografuoti gyvenimo purvą nepavyko.
Šviesus žvilgsnis jungia ir jo jaunystės fotografijų ciklą "Švelnumas", ir naujausius darbus iš ciklo „Užuovėja". Daugeliui žmonių šio menininko vardas asocijuojasi su gamtoje fotografuotais nuogų moterų aktais, tačiau R.Rakauskas šių darbų nesureikšmina: „Aukščiausia pakopa man yra žmogaus gyvenimo psichologizmas. O mergaitės...Ten psichologijų daug nėra, ten žaidi kūnu".
Šiems kultūros ir meno veikėjams premijos bus įteiktos
Prezidentūroje kitų metų Vasario 16-osios minėjimo metu. Laureatus
Kultūros ministerijoje paskelbė Lietuvos nacionalinių kultūros ir
meno premijų komisijos pirmininkas istorikas Alfredas Bumblauskas.
Jo teigimu, šįmet komisijos nariai diskutavo
labai solidžiai. „Mano išmanymu, diskusijos buvo šiais metais dar
slaptesnės, gilesnės, išklausyta visos grupės ekspertų, kurie
lygina, sveria pretendentų įnašus į mūsų nacionalinę kultūrą", -
agentūra ELTA cituoja A.Bumblauską.
Vertinant keturiolika pretendentų į premiją, pasak komisijos
pirmininko, niekas negalėjo pasakyti, kad kuris nors iš jų yra
nevertas premijos.
„Apie kiekvieną galime pasakyti labai daug gerų žodžių, apie jų
atvertis mūsų kultūroj. O iš tų keturiolikos atrinkti šešis iš
tiesų yra dramatiška. Aišku, gelbsti tai, kad yra slaptas
balsavimas, - čia kaip susidėlioja skaičiai, taip susidėlioja. O
kiekvienas iš šito šešetuko daug ką sako mūsų visuomenei - jie yra
tapę legendomis arba yra padarę proveržius šiuolaikinėj mūsų
kultūroj", - pažymėjo pirmininkas.
Į Nacionalinę premiją dar pretendavo folkloro teatro
režisierius Povilas Mataitis ir scenografė Dalia Lidija Mataitienė,
žurnalistas Laimonas Tapinas, skulptorius Vladas Urbanavičius,
kompozitorius Giedrius Kuprevičius, politikas, visuomenės veikėjas
bei meno, muzikos, kultūros istorikas Vytautas Landsbergis, poetas
Henrikas Algis Čigriejus, architektas Eugenijus Viktoras Miliūnas,
šiuolaikinio meno kūrėjas Žilvinas Kempinas.
Kultūros ir meno premija siekia 800 bazinių socialinių išmokų
(MGL) dydžio arba 104 tūkst. litų.
Nacionalinės premijos teikiamos nuo 1989 metų. Jomis jau
apdovanoti daugiau nei pusantro šimto menininkų.