Spaudos konferencijoje jis pareiškė, kad pastaruoju metu festivalis ritasi žemyn ir dėl to labiausiai kalti pasalūnai rinkodarininkai, kurie čia plūsta demonstruoti savo grobio, ir garsenybės, išalkusios paparacų dėmesio: „Jie nuskandino tai, ką mes darėme. Likome su vakarėliais, garsenybėmis ir Paris Hilton ir tai neatitinka mūsų dvasios. Sandansas neturi nieko bendro su visu tuo“.
Šiemet festivalio organizatoriai nusamdė naują direktorių, leido į Park Sitį atvykti žiūrovams, negalintiems filmų žiūrėti internetu, ir įsteigė naują mažo biudžeto juostų kategoriją – parodydami, kad Sandansas bando atsikratyti jam svetimo blizgesio ir grįžti prie savo šaknų.
O šios šaknys yra įleistos į dvi dirvas: meilę nepriklausomam kinui ir pinigų stygių. Pirmą kartą festivalis – anuomet vadintas JAV filmų festivaliu – surengtas 1978-aisiais Solt Leik Sityje. Jo įkūrėjai Sterlingas van Wagenenas, Johnas Earle'as ir Cirina Hampton Catania, pasikvietę R.Redfordą žiuri pirmininku, siekė pritraukti daugiau kino kūrėjų į Jutos valstiją.
Pirmajame festivalyje daugiausia dėmesio skirta klasikiniams amerikiečių filmams, tačiau buvo išdalinti ir keli apdovanojimai naujoms juostoms. Renginys pasisekė – žiūrovai rikiavosi prie kino teatrų, o į vertinimo komisiją pavyko pasikviesti kelis žinomus vardus, tokius kaip aktorė Cicely Tyson.
Tačiau festivalio organizatoriai neišvengė skolų. Tad nuspręsta kitais metais surengti dar vieną festivalį, kad būtų galima padengti nuostolius. 1980-aisiais organizatoriai, patarti režisieriaus Sidney Pollacko, renginį perkėlė į Park Sitį, tikėdamiesi, kad slidinėjimo kurorte žiemos vidury jis sutrauks daugiau lankytojų.
Festivalio pavadinimai dažnai keitėsi – iš JAV filmų festivalio jis virto Jutos/JAV filmų festivaliu, vėliau JAV filmų ir vaizdo festivaliu, Sandanso/JAV filmų festivaliu ir, galiausiai, Sandansu.
Pastaruosius du kartus pavadinimas pakeistas, nes 1985-aisiais festivalį perėmė R.Redfordo įkurtas Sandanso institutas. Aktorius organizaciją pavadino savo vaidinto personažo vardu iš filmo „Bučas Kesidis ir Sandanso vaikis“. Institutas ne tik organizuoja kasmetį festivalį, bet ir rengia konferencijas bei pratybas kino kūrėjams, kino kompozitoriams ir dramaturgams. Nors Sandanso festivalis ir iki perėmimo buvo palyginti sėkmingas, prie vairo stojus R.Redfordui jis sulaukė daug daugiau dėmesio ir kasmet vis daugiau lankytojų. Sandansas išplėtė apdovanojimų kategorijų sąrašą ir netrukus tapo vienu iš svarbesnių kino renginių.
Į festivalyje pristatomus filmus dėmesį atkreipė ir didžiosios studijos – Sandansas tapo savotišku inkubatoriumi, kur nepriklausomi projektai užsitikrina komercinę sėkmę. Pagrindinį prizą gavę filmai neretai iškart laimėdavo ir tarptautinio platinimo sutartį.
Būtent čia Quentinas Tarantino, sulaukęs finansinės ir kūrybinės paramos iš Sandanso instituto, surengė savo 1992-ųjų filmo „Pasiutę šunys“ premjerą. Juosta vėliau uždirbo 2 mln. JAV dolerių ir įtvirtino Q.Tarantino tarp nepriklausomų amerikiečių kūrėjų.
Mažas nepriklausomas siaubo filmas „Projektas: Bleiro ragana“, kurį už mažiau nei 25 tūkst. dolerių sukūrė du koledžo laikų draugai, 1999-aisiais Sandanse buvo nupirktas už milijoną ir galų gale visame pasaulyje uždirbo 249 mln. dolerių.
Nuo dešimtojo dešimtmečio vidurio daugybė nepriklausomų JAV juostų dėl dalyvavimo Sandanso festivalyje sulaukė visuotinio dėmesio ir komercinės sėkmės. Tarp jų tokie filmai, kaip „Klerkai“ (1994), „Sodų bendrija“ (2004), „Mažoji mis“ (2006) ar „Napoleon Dynamite“ (2004).
Nors institutas vengia komercijos – jis pabrėžia nepriklausomų menininkų paieškos misiją – Sandanso vardą gavo ne viena dukterinė įmonė. 1996-aisiais institutas įkūrė kabelinės televizijos kanalą „The Sundance Channel“, transliuojantį meninius bei dokumentinius filmus ir serialus be reklamos. Yra ir Sandanso katalogas, iš kurio paštu galima užsisakyti interjero dekoracijų, dovanų ir drabužių. Jutos valstijoje veikia Sandanso kurortas, o San Franciske ir Medisone (Viskonsino valstijoje) neseniai atidaryti Sandanso kino teatrai.
Šiandien festivalis yra plačiai žinomas ir gerbiamas, jis kasmet pritraukia geriausių ir talentingiausiųkino pasaulio atstovų bei juos sekiojančių gerbėjų, agentų ir paparacų. Šių metų renginyje, pasibaigusiame sausio 31-ąją, buvo galima pamatyti filmų, kuriuose vaidina tokios žvaigždės, kaip Benas Affleckas, Elijah Woodas, Jessica Alba.
Tačiau šlovė turi ir kitą medalio pusę. Kiekvienai Tildai Swinton tenka būrys trečiarūšių žvaigždučių, pozuojančių nuotraukoms ir graibstančių nemokamus dovanų krepšelius festivalio koridoriuose, kur pardavėjai viliasi, kad paparacų blykstė užfiksuos jų produktu pasipuošusią garsenybę.
Dėl Sandanso dydžio ir garsenybių srautų platintojams festivalyje vis sunkiau rasti nežinomų perlų. Pastaroji didelės sėkmės sulaukusi nepriklausoma juosta „Paranormalus aktyvumas“ buvo atrasta Slemdanso filmų festivalyje, kurį 1995-aisiais įsteigė keturi Sandanso atmesti režisieriai. „Paranormalus aktyvumas“ buvo nufilmuotas už 11 tūkst. JAV dolerių, pastebėtas „Paramount“ platintojų ir kino teatruose uždirbo per 123 mln. dolerių.